Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

308
Dr. Rimantas ZIZAS
tų sąjungos tautų pavergėjais. sutelkusi savo gretose geriausius lietuvių tautos
atstovus, divizija yra pasirengusi įvykdyti bet kokią užduotį. Lietuvos sovietinė
vadovybė informuota, kad kreiptasi į sssR Gynybos liaudies komisaro pavaduotoją
e. ščadenką ir Maskvos Karinės apygardos Karo Tarybą, kad jie tarpininkautų
diviziją kuo greičiau pasiunčiant į frontą 41 .
Raudonosios armijos Aprūpinimo komiteto pirmininko A. Mikojano 1942
m. balandžio 14 d. įsakymu divizijai išimties tvarka pagerintas maitinimas (pagal
sssR Gynybos Liaudies komisariato (GLK) įsakymo nr. 312 normą nr. 2). A.
sniečkus ir M. Gedvilas 1942 m. gegužės 22 d. jam rašė, kad buvo manoma, jog
divizija gegužės pabaigoje pajudės į frontą, tačiau „turbūt ji pasiliks vietoje dar
kurį laiką iki liepos mėnesio“. A. sniečkus ir M. Gedvilas prašė A. Mikojano
nepabloginti divizijos maitinimo normos (nepervesti į normą nr. 3), nes tai esą
būtų netikslinga prieš išvykimą į frontą 42 .
Taigi nėra aišku, kokios priežastys ir aplinkybės lėmė, kad lietuviškoji divizija
1942 m. gegužę nebuvo pasiųsta į frontą, ten ji nepasiųsta ir liepos mėnesį
(fronte ji atsidūrė tik 1943 m. vasario antroje pusėje).
svarstant klausimą, kodėl sovietinė karinė vadovybė neskubėjo lietuviškos
divizijos pasiųsti į frontą, įdomūs yra duomenys ir faktai, paminėti K. Preikšo 1942
m. gegužės 26 d. laiške A. sniečkui. Jis rašė, kad gegužės 25 d. į diviziją jos apžiūrai
buvo atvykęs Maskvos Karinės apygardos viršininkas Artemjevas. Per pasikalbėjimą
Artemjevas iškėlė „divizijos išplėtimo“ – korpuso organizavimo klausimą.
K. Preikšas atsakęs, jog vargu ar dabar iš lietuvių būtų galima sudaryti korpusą, tai
esą bus galima padaryti (išvaduotoje) Lietuvoje. Artemjevas kalbėjo, kad korpusą
būtų galima sudaryti iš latvių ir rusų, tačiau šią mintį K. Preikšas vertino skeptiškai.
Jie kalbėjo ir apie dar vieną variantą: Kalinino fronte veikia buvusio lietuviškojo
korpuso 179–oji šaulių divizija. nors joje lietuvių ir nėra, „savo pagrindu“ ji esanti
iš Lietuvos. sujungus 16–ąją ir 179–ąją šaulių divizijas, „šį tą sukrapščius atsargos
batalione“, anot K. Preikšo, gal ir būtų galima sudaryti, „taip sakant, lietuvišką
korpusą“. Artemjevas tai palankiai priėmė 43 .
sunku daryti kokius nors platesnius apibendrinimus iš šių faktų. Kaip ten
41
lya, f. 3377, ap. 58, b. 262, l. 1–2.
42
a. sniečkaus ir m. gedvilo 1942 m. gegužės 22 d. raštas sssr lkt biuro nariui a. mikojanui,
lCva, f. r–754, ap. 13, b. 2, l.5.
4
k. preikšo 1942 m. gegužės 26 d. laiškas a. sniečkui, lya, f. 1771, ap. 5, b. 46, l. 61–63. savotiškai
įdomias mintis k. preikšas savo laiške dėstė bendro lietuvių ir latvių korpuso sudarymo klausimu: jis
buvo prieš tokio korpuso sudarymą, nes latviai esą „žiūri į mus iš viršaus“. jo nuomone, geriau jau pasilikti
su viena divizija, negu turėti korpusą su latviais, ten pat, l. 63. tai rodo, kad sovietiniai lietuvos
veikėjai maskvoje bijojo žymiai įtakingesnių latvių kolegų konkurencijos.