25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE<br />

ir pilies gynėjų disproporcija; informacijos apie švedų veiksmus stygius; įgulos<br />

išsekimas) antrasis pilies šturmas (rugpjūčio 29 d. – rugsėjo 5 d.) švedams pavyko.<br />

Rugsėjo viduryje Radvilos būriams atkirtus pagrindines pajėgas nuo švedų<br />

įgulos, prasidėjo daugiau kaip metus trukusi Biržų pilies atgavimo epopėja. Pilis<br />

buvo blokuojama, siekiant išsekinti švedų įgulą nuolatiniais smulkiais puldinėjimais,<br />

belaisvių grobimu, maisto stygiumi. Pajėgų visapusiškam šturmui nepakako.<br />

Be to, visą laiką vyko nuolatinės derybos su švedais belaisvių apsikeitimo<br />

ir įgulos galimo pasidavimo klausimais. 1626 m. pradžioje įgula gavo papildymo<br />

rezervus ir blokada nebebuvo totali.<br />

BK gyventojų dalyvavimas atgaunant pilį buvo nevienodas. Vienu svarbiausių<br />

apgulties prižiūrėtojų, nuolat informavusių Radvilą, buvo BK seniūnas<br />

K. skrobovičius. Didžioji dalis BK bajorų–žemionių, nuolat kviečiamų papildyti<br />

kazokiškos kavalerijos gretas, vengė atlikti prievolę „savo“ piliai. Kariniams<br />

veiksmams planuota netgi panaudoti Biržų valstiečius, įmaišant juos tarp pėstininkų.<br />

Vis dėlto pastarieji labiau naudoti inžineriniams darbamse, statant pilies<br />

prieigose fortifikacinius pasalos įtvirtinimus.<br />

Pilis atgauta 1627 m. pradžioje, iki pat 1629 m. BK visuomenės gyvenimas<br />

nebuvo stabilus: nualintas dvarų ūkis atsigavo lėtai ir tik ryšių su kitomis Radvilų<br />

valdomis, kurių nepalietė <strong>karo</strong> veiksmai (valstiečių pastotės; lėšos įgulos<br />

išlaikymui); <strong>karo</strong> išbarstyti BK valstiečiai neskubėjo grįžti į savo kaimus; pilis<br />

su menka įgula nebegalėjo garantuoti saugumo naujo švedų įsiveržimo atveju.<br />

1625–1627 m. įvykiai ir pilies šeimininkų kaita pademonstravo taikos metu sunkiai<br />

suvokiamą faktą, jog pats pilies valdymas dar nebūtinai garantuoja įtaką visai<br />

BK. Pilies funkcionalumas lokalios visuomenės ryšių kontrolės prasme buvo<br />

įmanomas tik turint pakankamai gausias karines pajėgas.<br />

švedų kariuomenės judėjimas vietos gyventojams pirmiausia turėjo psichologinę<br />

įtaką: kėlė paniką, vertė gyventojus bėgti į miškus arba pilį, palikti savo<br />

ūkius. nuo švedų ypač kentėjo BK valstiečiai. šaltiniuose nemažai žinių apie jų<br />

kankinimus, žudymus, ypač žeminanti aplinkybė, kuomet žmonės, varomi kariuomenės<br />

priešakyje šturmuojant pilį, atlikdavo „patrankų mėsos“ vaidmenį, sodybų<br />

deginimą ištisais kaimais, neaplenkiant taip pat dvarų ir jų urėdininkų. Dalis bajorų<br />

prarasdavo ne tik nuosavybę, bet ir teises į žemę patvirtinančius dokumentus, kurie<br />

arba sudegdavo, arba juos atimdavo švedai, kai kuriuos švedai vertė kolaboruoti,<br />

pereinant į jų pusę ar vežiojant jų karinę korespondenciją, tarpininkaujant derybose<br />

ar belaisvių mainuose. švedų įgula, netgi blokuota Biržų pilyje, 1626 m. sugebėjo<br />

surengti ne vieną BK apylinkių valstiečius alinantį išpuolį.<br />

<strong>Karo</strong> akistata vertė lokalios visuomenės dalyvius (dvarų administraciją, ba-<br />

87

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!