Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

More documents

Recommendations

Info

218 Doc. dr. Vytautas LESČIUS patiems gintis. neretai į pagalbą gyventojams būdavo siunčiami šauliai. Lenkų provokaciniai veiksmai prieš lietuvius minėtoje zonoje vyko trimis pagrindinėmis kryptimis – suvalkijos pietuose, Valkininkų–Rūdiškių geležinkelio ruože ir širvintų–Giedraičių krašte. Pietų suvalkijoje lenkai net suorganizavo vadinamąją „Varviškės savivaldą“, kuri skelbėsi esanti nepriklausoma nuo Lietuvos ir siekianti prisijungti prie „Vidurinės Lietuvos“. nebepakentus lenkų partizanų savivaliavimo, prieš juos į Varviškes 1923 m. kovo 23 d. pasiųstas xI pėst. pulko I batalionas minėtą lenkų organizaciją likvidavo. Dar nustatant neutraliąją zoną, dalis Gardino–Vilniaus geležinkelio (Varėnos–Rūdiškių ruožas) pateko į neutralią zoną. Todėl lenkai neteko tiesioginio susisiekimo geležinkeliu tarp Gardino–Varėnos–Vilniaus. Lenkai žūtbūt siekė šį ruožą perimti savo žinion, tačiau lietuviai perleisti jo nesutiko. Į šį reikalą įsikišo Tautų sąjungos Taryba. negavę Lietuvos vyriausybės sutikimo, lenkai ryžosi minėtą ruožą užimti jėga. sutelkę stambias ginkluotas pajėgas, jie 1923 m. vasario 15 d. pradėjo veržtis į neutralią zoną Valkininkų–Rūdiškių geležinkelio stočių ruože. Lietuvių kariuomenės pajėgos toje vietovėje buvo menkos ir, nepaisant atkaklaus jų pasipriešinimo, po keleto dienų lenkai šį ruožą užėmė. šiame ruože lenkų užimtoje zonoje beveik visi gyventojai buvo lietuviai. Lenkų karinė vadovybė, siekdama revanšo dėl pralaimėjimo lietuviams 1920 m. pabaigoje, neutralioje zonoje išskirtinį dėmesį skyrė širvintų bei Giedraičių vietovėms ir bet kokiais būdais siekė jas užimti. Todėl neatsitiktinai jau 1921 m. gruodžio mėn. prieš lietuvių I pėst. divizijos saugomą barą lenkų karinė vadovybė sutelkė ir nuolat laikė dideles karines pajėgas, ypač kavaleriją. Dažnai uniformuoti lenkų kariai užpuldavo neutralios zonos pasienyje buvusias lietuvių sargybas. Lietuviams palanki širvintų milicija, susiorganizavusi iš vietinių apylinkės jaunų vyrų, neįstengė viena apginti širvintų miestelio ir jo gyventojų. Lenkams pradėjus puldinėti širvintas vis gausesnėmis pajėgomis ir iškilus pavojui netekti širvintų, nutarta veikti lenkų pavyzdžiu, t. y. leisti saugoti ir ginti širvintas civiliais rūbais perrengtiems kariams. Taigi nuo 1922 m. gegužės 1 d. prasidėjo IV pėst. Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko karių partizaninė veikla neutralioje zonoje. Pažymėtina, jog IV pėst. pulko partizanai drauge su širvintų milicija ir šauliais atliko tikrai didvyrišką darbą savo tautai ir tėvynei, išlaikė savo rankose širvintas, atkakliai ir su pasiaukojimu gynė ne tik šį miestelį, bet ir aplinkines vietoves nuo lenkų puolimų ir sužlugdė visas jų pastangas atplėšti nuo Lietuvos ir pasisavinti šį kraštą, suduodami priešui ryžtingą atkirtį.
karo padėties klausimas lietuvos seimuose (1919–1927 m. ) Įvadas Modestas KUODYS Vytauto Didžiojo universitetas 1918 m. savarankiško valstybingumo keliu pasukusi Lietuvos Respublika beveik du dešimtmečius gyveno nepaprastosios padėties sąlygomis: karo padėtis egzistavo tiek valstybei žengiant pirmuosius žingsnius parlamentinės demokratijos keliu, tiek nusigręžus nuo jos, po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo. šiuo požiūriu ypač savitas ir problemiškas ankstyvasis, vadinamasis „seimokratijos“, laikotarpis (1920–1926 m.), kai karinei padėčiai stipriai ribojant piliečių visuomeninę raišką, kūrėsi ir funkcionavo demokratinės institucijos. svarbiausia šių institucijų – visuotinu, tiesioginiu, slaptu balsavimu renkamas seimas – turėjo lemiamą reikšmę sustabdant demokratinės konstitucijos garantuotų pilietinių teisių įgyvendinimą viešajame valstybės gyvenime. Taigi skirtingai nei autoritarizmo laikotarpiu (1927–1940 m.), karo padėtis veikė teisėtai išrinktos, politinės tautos legitimaciją įgijusios valdžios valia. seimų laikotarpiu Lietuvos valstybė gyveno dvilypį vidaus gyvenimą, jungusį du diametraliai priešingas ir, atrodytų, nesuderinamas būsenas – konstitucijoje įtvirtiną parlamentinę demokratinę santvarką ir sudėtingų vidaus bei išorės sąlygų nulemtą karo padėties režimą. Pasak teisės istoriko Mindaugo Maksimaičio, „nuolatinis nepaprastosios padėties naudojimas iškreipė žmogaus teisių įgyvendinimo praktiką, ir tai ypač trukdė atsiskleisti demokratijai, kurią nuoširdžiai norėta puoselėti 1922 m. Konstitucija“ 1 . Ar motyvai, vertę palaikyti nepaprastąją padėtį, buvo pagrįsti ir realūs, ar valstybei visada grėsė toks pavojus, jog reikėjo nuolatos naudotis išimtinėmis karo meto priemonėmis ir ar jomis nebuvo piktnaudžiaujama, – tai dar viena labai komplikuotų bei problemiškų klausimų grupė, į kuriuos atsakyti sunku. suprantama, jog po 1926 m. perversmo karo padėtis visų pirma buvo naudingas autoritarinei vyriausybei, netoleruojančiai jokio politinio pliuralizmo ir kariškių pagalba siekiančiai kontroliuoti visuomenę bei išsilaikyti valdžioje. Tačiau seimų 1 m. maksimaitis, Lietuvos valstybės konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė), vilnius, 2005, p. 136. 219
Page 1 and 2:
GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS K
Page 3 and 4:
TURINYS Baltų karyBos ankstyvajame
Page 5 and 6:
Baltų karyBos ankstyvajame geleži
Page 7 and 8:
BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
lietuvos nuostoliai 1812 m. kare Į
Page 91 and 92:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE to
Page 93 and 94:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ro
Page 95 and 96:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE m
Page 97 and 98:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE an
Page 99 and 100:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE t.
Page 101 and 102:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE -
Page 103 and 104:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE 1
Page 105 and 106:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ko
Page 107 and 108:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE su
Page 109 and 110:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ti
Page 111 and 112:
111 Vertimas iš latvių kalbos lie
Page 113 and 114:
LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
lietuvos kariuomenės karininkų sk
Page 133 and 134:
LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
lenkų provokaCijos neutralioje Zon
Page 155 and 156:
LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZON
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
Page 161 and 162:
Page 163 and 164:
Page 165 and 166:
Page 167 and 168: LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZON
Page 217: LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZON
Page 221 and 222: KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS S
Page 269 and 270:
KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS S
Page 271 and 272:
Page 273 and 274:
Page 275 and 276:
Page 277 and 278:
Page 279 and 280:
Page 281 and 282:
Page 283 and 284:
Page 285 and 286:
Page 287 and 288:
Page 289 and 290:
Page 291 and 292:
audonosios armijos 16-oji lietuviš
Page 293 and 294:
RAUDONOSIOS ARMIJOS 16-OJI LIETUVI
Page 295 and 296:
Page 297 and 298:
Page 299 and 300:
Page 301 and 302:
Page 303 and 304:
Page 305 and 306:
Page 307 and 308:
Page 309 and 310:
Page 311 and 312:
Page 313 and 314:
Page 315 and 316:
Page 317 and 318:
Page 319 and 320:
Page 321 and 322:
Page 323 and 324:
Page 325 and 326:
Page 327 and 328:
Page 329 and 330:
Page 331 and 332:
Page 333 and 334:
Page 335 and 336:
Page 337 and 338:
Page 339 and 340:
Page 341 and 342:
Page 343 and 344:
Page 345 and 346:
Page 347 and 348:
Page 349 and 350:
Page 351 and 352:
Page 353 and 354:
5 Vertimas iš rusų kalbos lietuvo
Page 355 and 356:
LIETUVOS LIAUDIES ARMIJOS REORGANIZ
Page 357 and 358:
Page 359 and 360:
Page 361 and 362:
Page 363 and 364:
Page 365 and 366:
LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
Page 367 and 368:
Page 369 and 370:
Page 371 and 372:
Page 373 and 374:
Page 375 and 376:
Page 377 and 378:
Page 379 and 380:
Page 381 and 382:
Page 383 and 384:
Page 385 and 386:
Page 387 and 388:
Page 389 and 390:
Page 391 and 392:
Page 393 and 394:
Page 395 and 396:
Page 397 and 398:
Page 399 and 400:
Page 401 and 402:
Page 403 and 404:
Page 405 and 406:
Page 407 and 408:
Page 409 and 410:
Page 411 and 412:
Page 413 and 414:
Page 415 and 416:
Page 417 and 418:
Page 419 and 420:
PARTICULARITéS DE L’ART MILITAIR
Page 421 and 422:
Les annales empyriques dévoilent q
Page 423 and 424:
se sont retirés avec des unités d
Page 425 and 426:
LES OFFICIERS DES FORCES ARMéES LI
Page 427 and 428:
l’action militaire polonaise bien
Page 429 and 430:
cratisation. à son tour les partis
Page 431 and 432:
1943 elle participait dans les bata
Page 433:
4 „Karo archyvo“ XXII tomo stra
show all

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?