25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

218<br />

Doc. dr. Vytautas LESČIUS<br />

patiems gintis. neretai į pagalbą gyventojams būdavo siunčiami šauliai.<br />

Lenkų provokaciniai veiksmai prieš lietuvius minėtoje zonoje vyko trimis<br />

pagrindinėmis kryptimis – suvalkijos pietuose, Valkininkų–Rūdiškių geležinkelio<br />

ruože ir širvintų–Giedraičių krašte. Pietų suvalkijoje lenkai net suorganizavo<br />

vadinamąją „Varviškės savivaldą“, kuri skelbėsi esanti nepriklausoma nuo<br />

<strong>Lietuvos</strong> ir siekianti prisijungti prie „Vidurinės <strong>Lietuvos</strong>“. nebepakentus lenkų<br />

partizanų savivaliavimo, prieš juos į Varviškes 1923 m. kovo 23 d. pasiųstas xI<br />

pėst. pulko I batalionas minėtą lenkų organizaciją likvidavo.<br />

Dar nustatant neutraliąją zoną, dalis Gardino–Vilniaus geležinkelio (Varėnos–Rūdiškių<br />

ruožas) pateko į neutralią zoną. Todėl lenkai neteko tiesioginio<br />

susisiekimo geležinkeliu tarp Gardino–Varėnos–Vilniaus. Lenkai žūtbūt siekė šį<br />

ruožą perimti savo žinion, tačiau lietuviai perleisti jo nesutiko. Į šį reikalą įsikišo<br />

Tautų sąjungos Taryba. negavę <strong>Lietuvos</strong> vyriausybės sutikimo, lenkai ryžosi<br />

minėtą ruožą užimti jėga. sutelkę stambias ginkluotas pajėgas, jie 1923 m. vasario<br />

15 d. pradėjo veržtis į neutralią zoną Valkininkų–Rūdiškių geležinkelio stočių<br />

ruože. Lietuvių kariuomenės pajėgos toje vietovėje buvo menkos ir, nepaisant<br />

atkaklaus jų pasipriešinimo, po keleto dienų lenkai šį ruožą užėmė. šiame ruože<br />

lenkų užimtoje zonoje beveik visi gyventojai buvo lietuviai.<br />

Lenkų karinė vadovybė, siekdama revanšo dėl pralaimėjimo lietuviams 1920<br />

m. pabaigoje, neutralioje zonoje išskirtinį dėmesį skyrė širvintų bei Giedraičių<br />

vietovėms ir bet kokiais būdais siekė jas užimti. Todėl neatsitiktinai jau 1921 m.<br />

gruodžio mėn. prieš lietuvių I pėst. divizijos saugomą barą lenkų karinė vadovybė<br />

sutelkė ir nuolat laikė dideles karines pajėgas, ypač kavaleriją. Dažnai uniformuoti<br />

lenkų kariai užpuldavo neutralios zonos pasienyje buvusias lietuvių sargybas.<br />

Lietuviams palanki širvintų milicija, susiorganizavusi iš vietinių apylinkės jaunų<br />

vyrų, neįstengė viena apginti širvintų miestelio ir jo gyventojų. Lenkams pradėjus<br />

puldinėti širvintas vis gausesnėmis pajėgomis ir iškilus pavojui netekti širvintų,<br />

nutarta veikti lenkų pavyzdžiu, t. y. leisti saugoti ir ginti širvintas civiliais rūbais<br />

perrengtiems kariams. Taigi nuo 1922 m. gegužės 1 d. prasidėjo IV pėst. <strong>Lietuvos</strong><br />

karaliaus Mindaugo pulko karių partizaninė veikla neutralioje zonoje.<br />

Pažymėtina, jog IV pėst. pulko partizanai drauge su širvintų milicija ir šauliais<br />

atliko tikrai didvyrišką darbą savo tautai ir tėvynei, išlaikė savo rankose<br />

širvintas, atkakliai ir su pasiaukojimu gynė ne tik šį miestelį, bet ir aplinkines<br />

vietoves nuo lenkų puolimų ir sužlugdė visas jų pastangas atplėšti nuo <strong>Lietuvos</strong><br />

ir pasisavinti šį kraštą, suduodami priešui ryžtingą atkirtį.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!