Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

24
Dr. Rimantas ZIZAS
vokiečių ugnies iš nagorno ir choroševskio buvo priverstas ją palikti 72 . (Reikia
pažymėti, kad ši aukštuma buvo vienintelė divizijos užimta vietovė per visą jos
mūšių laikotarpį prie Aleksejevkos –R. z.)
Vasario 24 d. divizijos nuostoliai – 426 žmonės 73 .
Po vasario 24 d. mūšių divizijos vadovybė padarė apibendrinamąsias išvadas
apie divizijos mūšius. Jose pažymėta, kad divizija puolė 4 km frontu, priekyje
buvo vokiečių įtvirtintas nagorno kaimas su aukštuma 242.7, sparnuose
– stipriai įtvirtinti pasipriešinimo mazgai: dešinėje – sergejevka, Jemeljanovka,
kairėje – choroševskis. Iš šių pasipriešinimo mazgų visą divizijos puolimo ruožą
buvo galima apšaudyti iš kulkosvaidžių ir minosvaidžių kryžmine ugnimi. (nustatyta,
kad priešais diviziją veikė 3 vokiečių toliašaudės artilerijos baterijos, 5–6
minosvaidžių baterijos, apie 20 sunkiųjų kulkosvaidžių. Iš vokiečių ugnies jėgos
buvo daroma prielaida, kad prieš diviziją veikia ne mažesnės kaip sustiprinto pulko
dydžio vokiečių jėgos 74 .) nepakankamas artilerijos parengimas ir jos parama
leido priešui efektyviai panaudoti visas turimas ugniavietes ir ugnies priemones.
Kaimynai aktyvių veiksmų nevykdė, puolanti divizija pateko į „ugnies maišą“.
Gilus sniegas neleido pulti sparčiau, lėtas puolimo tempas didino nuostolius.
Buvo daroma išvada, kad divizijos kariai – eiliniai ir vadai – „drąsiai veržėsi
pirmyn“, patirdami didžiulių nuostolių, nepaisydami to, kad keletą parų negavo
maisto. Pažymėta, kad pirmojo ešelono karių savavališko pasitraukimo atvejų
iš užregistruota nebuvo, tam tikras karių skaičius palydėdavo sužeistuosius į
užnugarį ir tuoj pat grįždavo atgal 75 .
48–osios armijos vadas vasario 24 d. vakare, 23 val., divizijai įsakė vasario
25 d. nuo 1.00 val. nakties tęsti puolimą ir naktį įvykdyti duotą užduotį: 167 šP
įsakyta užimti nagorną, 156 šP –pulti choroševskio kryptimi. Tačiau naktinės
atakos rezultatų nedavė.
Vasario 25 d. divizijos vadas davė įsakymą iki vakaro užimti zmijevkos
geležinkelio stotį, kaip „artimiausias uždavinys“ divizijai iškėlė tikslą – užimti
neručio upės ribą.
167 šP kartu su 249 šP 2–uoju batalionu (jis naktį išvestas į aukštumos
242.7 rajoną) smūgiu iš pietvakarių pusės turėjo užimti nagorno kaimą, įsitvirtinus
jame ir aukštumoje į šiaurės vakarus nuo nagorno, pereiti į gynybą, o priešo
72
ten pat, l. 9–10.
7
ten pat, l. 10.
74
sssr gynybos ministerijos archyvas, f. 1079, ap. 1, b. 8, l. 99.
75
išvados apie mūšius 1943 m. vasario 24 d., lya, f. 3377, ap. 58, b. 262, l. 8; išrašas iš 16 lšd kovos
veiksmų 1943 m. vasario 20 – kovo 19 d. žurnalo, ten pat, f. 1771, ap.6, b. 180, l. 10–11.