Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Deimantas KARVELIS
bajorams žemionims, nurodydamas būti pasiruošusiems žygiuoti į Livoniją167 . 40
Papilio dvare dislokuotų raitelių, vadovaujamų kapitono Misevičiaus, tuo metu
saugojo vieškelius, vedančius į pilį, Biržų kazokai, vadovaujami Vechmano, nemunėlio
Radviliškyje prižiūrėjo pasienį, dvaro klientas Grabovskis su Radvilos
universalais vyko rinkti upytės pavieto totorių, kapitono Juršos pėstininkų būrys
pasiųstas į Biržus168 . Per trumpą laiką pilies gynybos pajėgos ženkliai išaugo
– nuo 80 iki 300–400 žmonių169 . Prie jų reiktų pridėti nežinomą skaičių BK
žemionių, kurie švedų pavojaus akivaizdoje bėgo slėptis į pilį. Vien salamiesčio
valdos Klingių kaimo činšiniai žemionys, anot inventoriaus, „visi buvo pirmoje
apsuptyje, o po to visi kartu su […] gyvuliais buvo išsiųsti į Alantą“ 170 . šis
skaičius galėjo būti nepalyginamai didesnis, jei trys Kristupo II prašymai LDK
iždininkui K. naruševičiui suteikti konvokacijos patvirtintas sumas kareivių verbavimui
nebūtų blokuoti valdovo zigmanto III. Valdovas ne kartą karo metu
neigiamai atsakė į Radvilos prašymus papildyti Biržų pilies įgulą LDK kariuomenės
daliniais171 .
Pilies praradimas. 1625 m. rugpjūčio 5 d. švedų daliniai pirmą kartą pasirodė
prie Biržų pilies, tačiau įgulos buvo sumušti. Rugpjūčio 7 d., paėmę nemunėlio
Radviliškį, apie 8000 švedų kareivių, vadovaujamų franso fon Torno,
apgulė Biržų pilį. Diena anksčiau pilį pasiekė slucko pilies arsenalo patrankininkai.
Kad švedai neturėtų kur apsistoti, Biržų seniūnas K. skrobovičius padegė
miestą ir dvarą. švedai, neįstengę paimti pilies, rugpjūčio 10 d. vėl pasitraukė į
nemunėlio Radviliškį. Rugpjūčio 16 d. Vechmano tarnas Radvilai pranešė apie
švedų pasitraukimą nuo pilies, todėl etmonas rūpinosi kuo greičiau papildyti
pilies įgulos kontingentą ir parako atsargas, įsakė G. ceridono pulkui žygiuoti
į Biržus172 . Pagalbos prašymai paremti pėstininkais, adresuoti didžiajam LDK
etmonui L. sapiegai, taip pat ir Kristupui II, rezultatų nedavė. nemunėlio Radviliškyje
švedai fortifikavo savo stovyklą ir ruošėsi kitam Biržų šturmui, tikėda-
167
1625. vii. 4 – X. 28. įvykių livonijoje dienoraštis, RNB, f. 971, ap. 2, Col. aut. 321/2, nr. 66.
168
op. cit ; 1625. vii. 16, vii. 24, viii. 2. Biržai. k. skrobovičius k. radvilai, AR, dz. V, t. 359, nr. 14507;
169
pradžioje pilies įgulą plačiąja prasme sudarė apie 80 žmonių (įskaitant bajorus ir rinktinius), vėliau
– juršos pėstininkai, 10 eigirdo dragūnų, 30 žemionių, 80 rinktinių, pilies įgulos pėstininkai (piechota
polska i niemiecka), 90 – 150 eigirdo samdinių, 40 parsidavėlių anglų ir škotų, 50-100 skrobovičiaus
surinktų kazokų. keliasdešimt vokiečių eigirdui pavyko pasamdyti subačiuje, 1625. VIII. 3. Anykščiai.
J. Vechmanas K. Radvilai, ar, dz. v, t. 421, nr. 17075.
170
1631 m. Bk žemionių inventorius, MAB RS, f. 25, b. 166, l. 15-16.
171
H. Wisner, Wojna inflancka 1625-1629, SMHW, 1970, t. XVI, cz. I, p.50, 55.
172
1625. vii. 4 – X. 28. įvykių livonijoje dienoraštis, RNB, f. 971, ap. 2, Col. aut. 321/2, nr. 66.
64