25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

236<br />

Modestas KUODYS<br />

prievarta. Be to, atskiri šios frakcijos nariai dar pateikė mažiausiai 4 paklausimus,<br />

tiesiogiai susijusius su minėtomis problemomis. Vieną interpeliaciją dėl<br />

<strong>karo</strong> padėties ir cenzūros Vyriausybei pateikė socialistų liaudininkų demokratų<br />

atstovai. Taigi šioje srityje socialdemokratai absoliučiai pirmavo seimo statute<br />

numatytomis priemonėmis kovodami su krikščionių demokratų bloku. Apskritai<br />

dažnos ir kategoriškos socialdemokratų interpeliacijos erzino valdančiąją daugumą.<br />

Tai išryškėjo jau pačioje steigiamojo seimo veiklos pradžioje. 1920 m.<br />

birželį krikščionių demokratų atstovas Vytautas Bičiūnas šios partijos laikraštyje<br />

Laisvė piktinosi: „Manding, valstybiniai nusistačiusi visuomenė turėtų užklausti<br />

seimo daugumos: ar ilgai tęsis panašūs pasityčiojimai iš <strong>Lietuvos</strong>? Ar ilgai dar<br />

bus leista seime [...] spjaudyti veidan paeiliui kiekvienam vyriausybės atstovui,<br />

nepajėgiant išrodyti bent kokios kaltės ir ar galės egzistuoti Lietuvoj bent kokia<br />

žmoniškoji valdžia, jeigu ir ateityje kiekviename posėdyje seimas priiminės vis<br />

naujas interpeliacijas“ 96 .<br />

1921 m. gegužės 24 d., po kelių nepriimtų LsDP frakcijos interpeliacijų,<br />

pratęsdamas praėjusių posėdžių be galo aštrias diskusijas, krikščionių demokratų<br />

lyderis Mykolas Krupavičius pasakė turbūt vieną iš labiausiai socialdemokratus<br />

triuškinančių kalbų per visą steigiamojo seimo laikotarpį. Piktindamasis, jog,<br />

patyrę eilinę nesėkmę savo puolimo metu, socialdemokratai pasitraukė iš seimo<br />

komisijų, Krupavičius konstatavo, kad „[..] visą laiką socialdemokratų darbuotojai<br />

reiškė vieną dalyką – užtarimą ir saugojimą bolševikų agentų ir bolševikų<br />

tarnų“ 97 . Atskleisdamas visą savo iškalbą toliau jis dėstė: „Aš darau išvadas iš<br />

faktų, kuriuos paskelbiau. Bolševikai, kaip mes gerai žinome, nori mus prievarta,<br />

teroru prijungti Rusijai tokiomis pat teisėmis, kaip esam buvę iš caro laikais.<br />

Mes eidami mūsų visuomenės reikalavimais, stojome į griežtą kovą su jais, tuo<br />

tarpu kai kita visuomenės dalis būtent socialdemokratai, daro antraip – stengiasi<br />

juos užstoti, išteisinti ir tokiu būdu padėti jiems dirbti. Bolševikai stovi už jūsų,<br />

ponai socialdemokratai pečių ir turėdami seimo 14 žmonių užtarytojais, drąsiai<br />

eina prie savo griovimo darbo, drąsiau ima verst mūsų nepriklausomybę, drąsiau<br />

rengiasi liet mūsų kraują tik dėl to, kad turi socialdemokratuose užtarėjų, bet ar<br />

jūs suprasit, kad jūs tuo pačiu rengiat didelę nelaimę Lietuvai? Jūs slėpdami<br />

tuos tamsius elementus už savo pečių, turėsit nešt ir atsakomybę už tą didelę<br />

nelaimę, kuri dėl to gali ištikt Lietuvą! Man rodos, socialdemokratams vis dėl<br />

to reikėjo pažiūrėt į savo sąžinę, jeigu ten yra tautinės sąžinės, pasilikęs bent<br />

96<br />

v. Bičiūnas, interpeliacijų interpeliacija // Laisvė, 1920 06 20, p.1.<br />

97<br />

Steigiamojo seimo darbai, 1921 05 24, 95 pos., kaunas, 1922, p. 64.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!