Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE
atsakomybę, fiksuotą kariniuose artikuluose 226 .
Radvila vylėsi surinkti didelę kariuomenę, nes organizavo provianto rinkimą
labai plačiame areale, išsiuntinėjo universalus daugelio valdų, daugiausiai
valstybinių, administratoriams – Joniškio, Kėdainių, Žagarės, šiaulių, Pasvalio,
Mintaujos, Linkuvos, naujamiesčio, Panevėžio, Žeimelio. etmonas rūpinosi net
savo patruliuojančiais būriais, kurių tikslas buvo įrenginėti slaptas stovyklas Biržų
pilies prieigose, gaudyti švedų belaisvius, neleisti švedų įgulai rengti žygių po
BK apylinkes. Todėl prašė BK valdas turinčių valdovo bajorų, kad šie netrukdytų
tokiems būriams, „tarnaujantiems ne privačiam tikslui, bet valdovui ir Respublikai“,
rinkti provianto 227 .
f. Žukovieckis tuo metu siūlė Radvilai pilies atgavimo planą, aktyviai įtraukiant
į tai vietinius valstiečius. Pastarieji bet kuriuo atveju jau buvo naudojami
pilies apgultyje, t. y. žemės darbams, įrenginėjant stovyklavietę aplink Biržus,
vadovaujant inžinieriui 228 . siūlyta surinkti kuo didesnius valstiečių būrius, tarp
jų ir keletą pėstininkų ir 1–2 savaites aršiai atakuoti pilį, „neduodant esantiems
pilyje miegoti“. Pats Žukovieckis nuo Kėdainių pasiuntė prie Biržų 50 raitelių, ir
tik Biržų mieste, valsčiuje ir pačioje pilyje siautėjantis maras prigesino jų įkarštį,
nors jie buvo tiek priartėję prie pilies, jog mesdami akmenis galėjo pasiekti pilies
rūmų langus. Žukovieckio siūlyta taktika taip ir liko tik laiške, Biržų valstiečiai
išgarsėjo ne pilies šturmu, bet ištuštėjusių palivarkų plėšimu. švedai tuo metu
sveikus kareivius įkurdino Astrave, o pilį saugoti paliko mirštantiems. švedų
įgula pilyje buvo taip apsupta ir spaudžiama, kad negalėjo „išlįsti be nuostolių“
229 . spalio 29 d. švedijos kancleris atsiuntė pas Kristupą II Kuršo bajorą R.
Grotuzą, beje, vėliau tapusį BK saločių valdos seniūnu, paimtą į nelaisvę jo
paties namuose, o per jį – du laiškus, kuriuose dėkojo už svetingą švedų pasiuntinių
priėmimą derybų metu bei prašė paleisti švedų belaisvius. Kartu su Grotuzu
atvyko švedų trimitininkas, per kurį Radvila ir išsiuntė savo atsakymą. Vėliau
derėtis dėl belaisvių paleidimo švedai atsiuntė dar vieną savo patikėtinį, buvusį
Rygos magistrato narį J. ulrichą, anksčiau susirašinėdavusį su Biržų seniūnu
J. D. striška. Veikiausiai belaisvių klausimu susitarti nepavyko, nes lapkričio
mėnesį Radvila suintensyvino pilies apgultį bei naujų belaisvių gaudynes visoje
226
1625. X. 13. ? k. radvila g. Ceridonui, RNB, f. 971, ap. 2, Col. Aut. 321/2, nr. 73.
227
1625. X. 20. stovykla prie ekmuižės. k. radvila joniškio miestiečiams; 1625. Xi. 10. stovykla. k.
radvila karaliaus valdų Biržų apylinkėse laikytojams, RNB, f. 971, ap. 2, Col. Aut. 321/2, nr.74, 77.
228
H. Wisner, Wojna inflancka (…), s. 60; SWP, s. 541.
229
1625. b. d. damianai. t. žukovieckis k. radvilai, AR, dz. V, t. 481, nr. 19014; 1625. Xi. 13. stovykla.
k. radvila m. korfui, RNB, f. 971, ap. 2, Col. Aut. 96, l. 69.
75