25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

228<br />

Modestas KUODYS<br />

Dėl įvykusių pokyčių valdžios struktūroje apie <strong>karo</strong> padėties įvedimą arba atšaukimą<br />

Lietuvoje 1919 m. balandžio birželio mėnesiais teisę paskelbti turėjo<br />

Prezidentas, nutarus Vyriausybei. 1920 m. birželio 12 d. Laikinoji Konstitucija<br />

taip pat suteikė jam tokią teisę (įstatymų skelbimo teisė), gavus steigiamojo<br />

seimo pritarimą ir Vyriausybės pasiūlymą. Be to, įvesti arba atšaukti <strong>karo</strong> padėtį<br />

buvo galima tik atskiru įstatymu 53 . šią tvarką iš esmės atkartojo 1922 m. rugpjūčio<br />

1 d. <strong>Lietuvos</strong> Konstitucija. Trisdešimt penktasis jos straipsnis numatė, kad<br />

nepaprastosios padėties įvedimas skelbiamas Prezidento aktu, pasiūlius Ministrų<br />

kabinetui bei pritarus seimui 54 .<br />

Antrasis, trečiasis, ketvirtasis YVAĮ paragrafai reglamentavo <strong>karo</strong> komendantų<br />

skyrimą 55 , visuomenės informavimą, įvedant <strong>karo</strong> padėtį. Jie įpareigojo komendantus<br />

viešai paskelbti apie nepaprastosios padėties veikimą, supažindinti su nauja tvarka.<br />

<strong>Karo</strong> padėtis turėjo įsigalioti tuoj po paskelbimo, tik atokesniuose miesteliuose<br />

ir kaimuose – po dviejų dienų. <strong>Karo</strong> komendantams, tiesiogiai pavaldiems krašto<br />

apsaugos ministrui, suteikti dideli įgaliojimai, jiems talkinti įpareigota milicija (nuo<br />

1924 m. policija), savivaldos ir kitos civilinės įstaigos (šeštasis ir septintasis paragrafai).<br />

<strong>Karo</strong> padėties metu suvaržomos pagrindinės konstitucinės piliečių teisės,<br />

nurodytos aštuntajame YVAĮ paragrafe. Jis <strong>karo</strong> komendantui numato teisę ištremti į<br />

kitą vietovę arba uždaryti į koncentracijos stovyklą 56 asmenis, galinčius kelti pavojų<br />

visuomenės tvarkai arba kariuomenei; įpareigoti piliečius, kurių darbas naudingas<br />

valstybei, pasilikti tam tikrose vietose; daryti atskiras arba bendrąsias rekvizicijas;<br />

drausti pirkti, parduoti, išvežti arba įvežti tam tikras prekes, maisto produktus, pašarą;<br />

bausti už šaunamojo ginklo laikymą be leidimo. Atskiri paragrafai <strong>karo</strong> komendantui<br />

suteikė teisę leisti arba drausti įvairaus pobūdžio susirinkimus, uždaryti<br />

pramonės ir prekybos įmones; savo nuožiūra sustabdyti laikraščių ir kitų spaudinių<br />

leidybą; sustabdyti civilinių įstaigų įsakymų vykdymą, bausti jų valdininkus. už<br />

įsakymų nevykdymą <strong>karo</strong> komendantai turėjo teisę skirti administracines bausmes:<br />

piniginę baudą (1919–1920 m. ji siekė 10 000 markių), areštą iki 3 mėnesių arba<br />

taikyti abi sankcijas. už kitus nusižengimus numatyta teisminė atsakomybė. 1919 m.<br />

pradžioje, kol dar nebuvo <strong>karo</strong> teismų, civiliai gyventojai turėjo būti teisiami apygar-<br />

5<br />

1920 06 10 laikinoji lietuvos valstybės konstitucija, m. maksimaitis, <strong>Lietuvos</strong> konstitucijų istorija,<br />

p. 334–335.<br />

54<br />

1922 08 01 lietuvos valstybės konstitucija, ten pat, p. 339.<br />

55<br />

apie <strong>karo</strong> komendantūrų kūrimą lietuvoje žr. v. lesčius, <strong>Lietuvos</strong> kariuomenė 1918–1920, p.<br />

108–146.<br />

56<br />

yvaį 8–ojo paragrafo pirmosios dalies papildymas, numatantis išsiuntimą į koncentracijos stovyklą<br />

visam <strong>karo</strong> padėties laikotarpiui, steigiamojo seimo buvo priimtas 1920 m. spalio 13 d. žr. yvaį<br />

8§ pakeitimas ir papildymas // VŽ, 1920 10 22, nr. 49/487.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!