Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

- Ir tokio susikurto vaizdo asmenį sutikus gyvenime ar
negalima jam pasipriešinti?
- Ne.
- Net jei jis būtų vedęs arba kunigas?
- Taip.
- Tai mylėti galima tik kartą gyvenime?
- Taip.
- Ar meilė gimsta staiga, ar pamažu išauga - tam tikra
evoliucija?
- Pamažu. Pamenu, pirmą kartą kai susitikome, jis mane
įžeidė. Kad gimtų meilė, turi sukrėsti arba geras, arba
blogas įspūdis.
- Kad kažkaip mumyse tas asmuo įsigalėtų, būtų pastebėtas
su didesniu dėmesiu?
- Taip. Pavyzdžiui, kai jūs pirmą kartą [kaip ligonę] mane
aplankėte, jums išėjus, aš kokias 10 minučių buvau kaip
be žado. Jūs išeidamas pasakėte: „Aš jus prisiminsiu Mišiose".
Buvote pirmas žmogus po tiek metų, kuris man parodė
prielankumą...
/.../ Einant rytą iš bažnyčios [šmėstelėjo mintis] - meilė
pastovumą gauna ar ne iš nuolankumo? Meilė juk yra pagarba,
nuolankumas" (1960 07 23).
„Šv. Mergele, kažką brangaus pasakei man šios dienos
mąstyme.
Jeigu reiktų ir niekada su jomis (ir su Sese) nesusitikti,
tuo nieko neprarandu. Juk vis tiek jos Tavo, kaip ir aš, ir
visa, kas su manimi siejasi. Tu juk gali ne vien per mane
joms padėti. Gal atsiskyrimas jų laimei reikalingas.
Kaip puiku, kad mes mirsim! - Mes susitiksim!
O mano brangioji kančia [dėl skolos]... Tu leidi patirti
panieką - patirti kažką panašaus kaip mergaitės, laukdamos
savo nelaimingos per ankstyvos motinystės. Ir mane...
laikys vagimi... Vakar Vilniuje Sigitas-kone didžiausia mano
viltis - Pilies kalne pratarė: „Ne"...
119