Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

supykinti. Dauguma jų neturi orientacijos, ar reikia gerbti,
ar pajuokti. Vakar prie laužo visi, kurie buvo užsidegę neapykanta
religijai, nutilo, kai pradėjom kalbėti, kai išgirdo
mano nuomonę" (1965 04 13).
„Kasdien visiems grūdantis prie vartų, kad patektų į ankstesnį
reisą [grįžti iš darbų], turiu progos matyti, kaip žmonės
sugyvulėja - tiesiog jėga nustumia kitus, kad tik anksčiau
patektų į mašiną. Keista, kaip ne gėda įsibrauti į kitą
brigadą, kuri važiuoja anksčiau, visų baramam neklausyti
nei brigadininko, nei draugų...
Šiandien grįžtant ir mane gėda apėmė, kai prisiminiau -
„važiuosiu anksčiau, jei bus vietos", ir taip norėjosi patekti
į mašiną, - kad tada, kai jau mane išleido, pamačiau, kad
už manęs dar kokie du žmonės... Taigi ir aš turbūt stūmiau
kitus..." (1965 04 14).
„Didysis penktadienis - vakar Didžiosios Meilės vakaras.
„Aš jūsų nevadinsiu tarnais..." - „Mylėkite, kaip aš jus mylėjau..."
- Mokytojau, Tu palikai save Švč. Sakramente!..
Šios dienos baisybė... Kas Tave vertė pakelti visa tai ir
Motinai leisti tiek skausmo? - Meilė - ta didžioji Tavo Meilė,
kurios mes daugelis nesuprantam, kitaip sakant, nepajėgiam
[suprasti]... Kuo Tavo didžioji Meilė skiriasi nuo mūsų
prigimtinės meilės? Kaip pasiekti tas meilės aukštumas,
kad meilė visiems - taip kaip Tavoji - įgautų prigimtinės
meilės jėgą?
Šie vargšai, dvasios vargšai aplink mane... Tu ir dėl jų
savo meilės dovanas - Švenčiausiąjį Sakramentą - palikai.
Ir dėl jų Tavo Kraujas šiandien ant kryžiaus... Dėl jų Alyvų
kalne Tau buvo taip sunku...
Mokytojau, kaip suprasti Tave, kuris myli ir šitokius
mus?.. Mokytojau, ar atleidi man?.. Aš suvokiu, apie juos
galvodamas, tik užuojautos meilę... O Tu? Šv. Mergele, leisk
mums suprasti, kodėl Tu nebūtum atėmusi kančios iš savo
235