Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

tų jų vadovu. Juk tiek seselių yra labai originalių - nieks
jų nekoreguoja, nes nėra kam... - Šv. Mergele, Tu žinai,
kad malonę gali teikti ne žmogus. O ar pasinaudos kaip
įrankiu...
Kokį nuostabų žmogų leidai man pažinti, Viešpatie, paprasto
ligoninės tarnautojo asmeny! Tikrai vertai galėjau jo
dukrelei palinkėti, kad būtų verta savo tėvelio. Rodos, jis
labiau man negu sau rūpinosi, kad gaučiau anglių. Koks
herojiškas ištikimumas moterystės priesaikai, nepaisant viso
nedėkingumo! Iš tiesų tarp mūsų vaikšto tylūs, paprasti
žmonės, kuriuos mažai kas pažįsta. Bet Tu juos pažįsti, Viešpatie...
Suteik jiems savo malonę! Tikrai, pasirodo, paprastiems
žmonėms negalima nelinkėti gero: ne veltui ir Dievas
tik paprastoms širdims savo malones teikti gali - kiti jų
nesupras ir neįvertins...
Jėzus savo kančia parodė dvasios jėgos didybę, dvasios
pergalę. Kiekvienas susivaldymas meilės akivaizdoje juk
taip pat yra dvasios pergalė. Su Sese būdamas turiu saugoti
savo Gėlę, o ne savo rankomis jos gražiausias šakeles laužyti...
Saugoti - kaip šv. Juozapas. Ji yra Tavo nuosavybė,
Jėzau, Tavo planams, Tavo reikalams skirta. Šv. mano Patrone,
kaip Tu žvelgei į savo Šventąją Draugę! Su kokia pagarba,
šventa baime. Žinojai, kad Ji Jėzaus reikalams skirta -
Tau pavesta tik saugoti, globoti, padėti. Melski už mane, už
mus, šv. mano Globėjau, kad ir mes mokėtume jausti bent
dalelę tos šventos pagarbos, garbingo atsakingumo už jų
tyrumą, jų įsijungimą į Viešpaties planus... Ir aš, kai būsiu
kartu, kad neužmirščiau Apvaizdos pasitikėjimo manimi.
Šv. Juozapai, kaip labai aš patenkintas savo vardu! Juo
geriausiai išreikštas mano pašaukimas. - Būti jų draugu.
Padėti Rachmanovos Taniai! Pirmiausia savyje nugalėti tą
aklą jėgą, kuri kankino Tanią ir tūkstančius jų kankina. Tuo
parodyti dvasios jėgos grožį ir didybę. - Tai bus įnašas į
Jėzaus kančią, prisidėjimas prie Jo didžiojo darbo kuriant
176