Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

pats galingas iš visko, ką mes padarom, išgauti dar daugiau
gero..." (1964 03 14, mėn. rekolekcijos).
„Šv. Mergele, davei man šią dieną... Dėkoju Tau!
Kiekviename iš mūsų glūdi didis šventasis. Ir Laura, ir
Sesė, ir Gražina, ir Jonis, Nijolė, ir visi visi... Panašiai kaip
marmuro gabale glūdi nuostabi, pasaulinės vertės statula,
matoma tik menininko kūrėjo akimis, taip kiekviename iš
mūsų glūdi didis šventasis, matomas tik Kūrėjo akimis. Šv.
Mergele, padėk atsekti tą Kūrėjo mintį, paslėptą mumyse!
Valanda pas Jonį. Kaip gražiai sudarytas vasaros kelionių
albumas! Tai kartu ir filosofija, ir poezija. Kiekvieną mintį
paryškina atitinkama fotografija ir savo rankų grafikos škicai.
Tai savotiška, man lig šiol nematyta minties išdėstymo
forma, bet tikrai nuostabiai palengvinanti mintį suprasti,
įsiminti. Skaitant tą albumą apėmė panašus į pavydą ar į
gėdą jausmas: štai kokius vaisius draugystė subrandina...
/.../ Sąmonę persmelkė mintis: ką sukuria mano draugystė
su tais, kurie man artimi ir kuriems aš artimas? Juk lygiai
taip, kaip mes kiekvienas paskirai esame didis Kūrėjo plane,
Jo mintyje, taip ir kiekviena draugystė yra vienokia ar
kitokia kūryba, tik padidintomis jėgomis.
/.../ Geroji Mergele, ar esu toks turtingas, kad galėčiau
praturtinti tuos ir tas, kurie apie mane galvoja?.. Meldžiu
Tave, savo visagaliu užtarimu teikis pašalinti visas kliūtis -
mūsų netobulumus, kad mumyse ir mūsų santykiuose visiškai
įvyktų Kūrėjo mintis.
Ko iš manęs šios mintys reikalauja? - To, ką pajėgiu suprasti,
- darbo su knygomis, su rašomąja mašinėle. Šituo
darbu galiu pasiteisinti, jei kas ieško manęs, mano draugystės,
jei su kuo Geroji Apvaizda teikėsi susieti mano gyvenimą.
Prieš visus draugus negalėsiu jaustis teisus, jei
mokėsiu tik gerai sukinėti varžtelius su atsuktuvu, jei seksis
derinti mechanizmus. Jie ne šito iš manęs tikisi. Bet,
Šventoji mano Valdove, Tu žinai, kaip čia man sunku. Ro­
14*
211