Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

6
Bendravimas su Šlavantų Tėveliu nuosekliai diegė mintį,
kad tautos laisvė ir nepriklausomybė ateis tiktai per dvasios
laisvę, kurią vienas Kristus tegali sukurti ir apginti žmonių
širdyse. Tokį - nepriklausomą savo vidumi, Amžinajam
Bažnyčioje tepaklūstantį - matėme kunigą Juozą. Iš tiesų
palaiminta jaunystė, galinti gėrėtis ir stiprintis spindinčiu
idealizmo pavyzdžiu!
Apie šią, viešumoje labiausiai žinomą, kunigo Juozo
Zdebskio veiklą, neabejotinai labai daug prisidėjusią prie
Lietuvos išsivadavimo per dvasią, jau išleistos trys knygos:
Vido Spenglos pagal KGB archyvuose išlikusius sekimo ir
persekiojimo dokumentus parengta „Akiplėša", bičiulių atsiminimų
knyga „Kryžiaus ir Meilės kelias" ir kalėjime rašyti
dienoraščiai „Gyvenimas mąstymuose. Kunigas tarp vagių"
(parengė sesuo Loreta Teresė Paulavičiūtė). Tuomet,
kai augome nuolankiojo Sukilėlio prieš blogio imperiją globoje,
nenujaučiau, kad po šita įvairiašake išorine darbuote
slypi dar gilesni jo dvasios ir, ko gero, sunkesnės jo kovos
klodai. Žmogus - vienovė, tad tikriausiai viena ir kita buvo
susiję, viena kitą sąlygojo, veikė. Apie kalbamus giliuosius,
labai asmeniškus kunigo Juozo dvasios klodus - antroji jo
dienoraščių knyga, kurią dabar laikote rankose.
... Tema, pasaulyje neprarandanti aktualumo nuo celibato
įvedimo laikų, drauge, deja, banalybių, patyčių, gudrių
mirktelėjimų („nemanykite, viską suprantame!") versmė:
kunigas ir moterų pasaulis.
Publikuodami privačius mums brangaus žmogaus dienoraščius,
privalome atsakyti į keletą sąžinės keliamų klausimų.
Ar mes, žuvusiojo bičiuliai, jo augintiniai, turime teisę
tai daryti? Ar Tėvelis norėtų, kad tai, ką jis rašė sau ir
laikė užrakintame seife, būtų viešai skaitoma? Ar subtilių
niuansų nagrinėjimas neaptemdys šviesaus Kovotojo paveikslo,
kokį leidžia susidaryti ankstesnės trys knygos apie
jį? Ir kokie argumentai byloja „už" tokio pobūdžio knygos
išleidimą?