Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

- Labiausiai bijau, kad tu dėl šitų depresijos valandėlių
nenuslystum prie gražuolių. Venk progų. Trumpai. Šaltai, -
pasakė Rektorius.
- Viešpaties kūrybos gėlės. Į jas žvelgti apaštališku žvilgsniu
- tirti jų sielos reikalus, - tėvo Grigaičio žodžiai.
- Atrodo, poilsiui tau reiks užsiimti technika - maloniu
darbu, - patarė Rektorius. - Bet jei nukrypsi vien į mašinizmą,
nerasi laimės...
Celibato išlaikymo pagrindas - marinimasis [nusigalėjimas].
Jei nemokėsiu susivaldyti kitur - pavyzdžiui, atsisakyti
malonumų, skanėstų ir t.t., - nemokėsiu ir čia.
Vidinis gyvenimas užpildys vienatvę.
Siela - kaip žuvis be vandens - be meilės būti negali: jei
ji nemyli Dievo, tai ima mylėti ką kita...
Santūrumą padės išlaikyti visos religinės pratybos, kurių
išmokė seminarija. Kai jau pradės nusibosti - ženklas,
kad reikia rekolekcijų. Nė vienos dienos be mąstymo!
Tamsiosiomis valandėlėmis, kai bus sunku ko nors išsižadėti,
- pažvelgti tarsi iš Amžinybės.
Visuomet yra be galo daug darbo. Mokslo sritis tokia plati.
Jei nėra kas veikti, vadinasi, nematau visų tų vertybių.
Studijos ir supažindina su tais barais, nurodo literatūrą. Kad
būtum geras konfesarijus [nuodėmklausys] ir predikatorius
[pamokslininkas] - reikia gerai pažinti dogminę ir moralinę
teologiją, susipažinti su literatūra, išmokti kalbų. Prie
knygų galima rasti daugiau įdomumo negu kraštutiniškai
blaškantis pramogose ir t.t.
Aukštų vietų - viršūnių siekimas - per mokslą. Jei Viešpats
neduotų progos studijuoti, tai juk niekas nedraudžia
šiaip gyvenime neleisti laiko veltui, laikytis dienotvarkės,
studijuoti" (1952 09 15-20, rekolekcijos prieš šventimus).
„Ar dar turiu, ar galiu turėti bent krislelį pagrindo manyti,
kad esu šis tas? Juk štai, - mano Marija, kas bus, jei
Amžinybėje sielos susirinks apie mane ir ims kaltinti: „Dėl
27