Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

1964-ieji
„Šv. Mergele, kartais jaučiu tarsi vyktų kokia kova prieš
susikaupimą. Juk savo didžiosiose rekolekcijose galvojau
apie darbo prie knygų savaites. Ir dabar - šio mėnesio pradžioje
- tiesiog negalėjau rasti dienos mėnesinėms rekolekcijoms.
Žiūrėk, šiandien jau 16-ta... Ir vis, rodos, kiekvienas
sukliudymas ne pagal mano valią. Bet šiandien -
jau antra valanda po pietų ir dar niekas nesukliudė. Turbūt
neatšaukiamas siekimas, atkakli kova visada randa kelią
pergalei.
Koks nuostabus šv. Teresės Didžiosios atsidavimas Jo Valiai!
Ji viską priima iš Jo Valios: bet kokias pareigas, gyventi
ar mirti, turtą ar skurdą, maldos dovaną ar sausrą, išmintį
ar vargingą kvailumą, džiaugsmą ar vargą. Ji sutinka būti
viskuo: Juozapu kalėjime ar Egipto valdovu, kentėti su Jobu
ar su šv. apaštalu Jonu būti prie Viešpaties krūtinės...
„Ko nori, Dieve, iš manęs?”
Šv. Mergele, šitų minčių akivaizdoje galiu drįsti tik prašyti:
visada pažinti, ko Jėzus nori, ir visada turėti jėgos tai
įvykdyti. Bet tai juk tik malonės dovana.
Esu skaitęs, kad negalima padėti sieloms daug už jas
nekentėjus. Kokia gi man kančia už sielas? Tiesa, rodos,
skiriu visą gyvenimą, viską, - juk viskas priklauso Tau,
Šv. Mergele, o Tu gi ne kitam reikalui viską panaudoji. Tačiau
ar turiu gyvenime ką sunkaus? Žinau, kad negaliu
drįsti šito norėti savo jėgomis. Šitoje vietoje prašau, kad
Tu kalbėtum Sūnui už mane - kad pasakytum Jam, ką man
leisti reikia. Tu juk žinai, kad galiu tik tai, kam bus suteikta
malonė. Bet dabar... kas gi mano gyvenime sunkaus? -
Ar tai, kad, kaip įsimylėjęs, negaliu pamiršti svajonės apie
motociklą? Juk davei man kas būtina - motorinį dviratį,
kurio sukti nereikia, sveikatos negadina, - ko gi man daugiau
reikia? Koks aš nedėkingas! Ar Tau neskaudu dėl mano
nedėkingumo?.. Ir taip gerai: gyvenime turi būti kur
205