Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

dos, kažkas prieš tai specialiai kovoja. Ir dabar... Kodėl man
niekaip neišeina susidaryti tokias į rekolekcijas panašias
darbo dienas ar savaites? Vis kas nors iškyla... Geroji mano,
melski malonės šiam reikalui! Juo toliau, juo labiau
man neduoda ramybės ši lyg ir netvarka. Kad nepraeitų
mano gyvenimas sukinėjantis prie nereikšmingų dalykų...
Kaip tada realizuotųsi didžios Kūrėjo mintys mano atžvilgiu?..
/.../ Moterys... Argi pasaulį stebinantis jų pasiaukojimas
yra tik mylinčiose širdyse? - Kokie kontrastai! - Neįsivaizduojama
ištvermė ir silpnumas kaip pūkelio, nešiojamo
vėjo...
Iš vieno pokalbio:
- Per mėnesį tik kokį porą kartų meldžiausi.
- Kodėl?
- Tokia aplinka... Buvau labai išsiblaškiusi. Ten visai kitokia
dvasia buvo. Pabandžiau - vis tiek negaliu susikaupti...
Tai kam dar...
- O Gavėnioje šokti?
- Visos išeidavo. Nenorėjau skirtis - reiktų likti vienai.
Mes visur būdavome visos, mūsų grupė...
Kaip lengvai paima gyvenimo srovė kaip šapelį nešti! O
kontrolės, apsisprendimo nėra..." (1964 04 06, mėn. rekolekcijos).
„Pasirodo mes, vyrai, niekada tiksliai nesuprasime, kiek
ir kokiu būdu padarome skausmo moterų pasauliui... Laurai
pasakyti žodžiai: „Palaukit, kol visa praeis (ir vėl nusiblaivys
padangė)", - kas galėjo tikėtis, kad bus taip suprasti,
jog esąs nereikalingas savęs atvėrimas, nes tai buvo pasakyta
net nežinant, kas slegia, taigi - bet kuriuo atveju galima
pasakyti tą patį iš anksto...
Ar supras kada vyrai moterų pasaulį, kad ir šie keli žodžiai
gali priversti kentėti... Šv. Mergele, Tu matai, kaip nemokšiškai,
šiurkščiai mes sugebame būti Jėzaus meilės perteikėjai...
Kaip netinkamai mes atstovaujame Jam...
212