Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Štai mano gyvenimas Kapčiamiesty. Juk šiuo laiku neperskaitau
beveik jokios knygos, kalbu nepasirašęs ir kartais
gaila tų minčių, kurios nesugrąžinamai nueina į praeities
užmarštį.
Iškyla problema, dėl kurios reikės tartis su dvasios tėvu:
ar atsidėti daugybei išorinės veiklos reikalų, ar vis dėlto
kai ką palikti Apvaizdos veikimui. Daug kur jaučiu, kai
išorinė veikla tarsi šovinys, nepramušantis sienos, ir reikia
kitokios jėgos. Tada iškyla vienintelis didysis reikalas -
kančios.
Kada pradėsiu rašyti? - Juk jau keturiasdešimti. Kada
Rachmanova rasdavo laiko rašyti tarp tokios daugybės gyvenimo
vargo ir reikalų, per dienas krautuvėje prabūdama?
Kaip išmokti tiesiog prabėgom viską daryti?..
Antras mąstymas - apie pasitikėjimą. Mano dvasios akyse
Sesė... Ar Dievas atleis? - Jei bus pasitikėjimo, kitaip sakant,
nuolankumo...
/.../ Dieve, kaip suderinti širdies kilnumą ir visa, kas
buvo?.. Pasitikėjimas yra dovana. Šv. Motina, meldžiu šito -
idant, visus šiuos dalykus prisimindamas, pajėgčiau pasitikėti
tiek, kad Viešpats galėtų savo meilės stebuklus ir mums
daryti. Meldžiu, kad ir Sesė pajėgtų daug pasitikėti... Šv.
Marija Magdalena, Tu drįsai pasitikėti... Šv. Žmogžudy ant
kryžiaus - Tu drįsai pasitikėti...
Keista, idant Viešpats galėtų šį meilės stebuklą įvykdyti,
reikia, kad sutiktume pripažinti, jog Jis tikrai yra galingas
ir gali šitiek atleisti...
Tai kartu ir man! - Kad Dievas suteiktų malonę - gailesčio
malonę tam, kuris atsisako išpažinties ir mirties akivaizdoje,
- reikia, kad sutikčiau pripažinti, jog Dievas tikrai toks
galingas, kad gali jam šitą malonę suteikti. Juk Dievas dega
begaliniu ilgesiu kiekvienam suteikti visas savo dovanas!
Deus omnes vult salvos fieri*. Juk tai dogma.
• Dievas nori visų išganymo (lot.).
325