Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

ti, koks kilo noras: priimti iš Viešpaties rankų kiekvieną gyvenimo
momentą, kuris pareikalauja aukos, kad tik Viešpats
teiktųsi ją apsaugoti. O jei Sesę - tai ir visas, ir visus. Ir ypač
šioje specialioje srity: nugalint savyje Vladimirovo dalį. Juk
argi negalima turėti nuolankios vilties, kad, nugalint tai savy,
gerasis Dievas teiksis suteikti jėgų nugalėti savyje tą Vladimirovo
dalį kam nors iš tų - pagaliau kiekvienam (argi viltis
gali būti kada nors per didelė?)! - taip jaustis kaip prieš
šventenybę kiekvienam, kurie su ja susitiks kokiomis nors
gyvenimo aplinkybėmis. Kartais ateina mintys: kaip be atodairos
kovočiau, jei kas nors jai grėstų mano akivaizdoje! Bet
juk daug tikresnė yra kova prieš demoną, kuris savo ir savo
veikiamų talkininkų pastangomis sudaro visą tą grėsmę merginų
pasauliui. O tikroji ir tiesioginė pergalė prieš demoną
yra dvasiniame pasaulyje, dvasinėje srityje..." (1963 07 10).
„Jų daug. Jos įvairaus amžiaus ir išsilavinimo. Yra net
vos besiskleidžiančių žiedų. Jos visos vienu balsu kalba:
- Tu geras, tu nuostabus! Tu sugebi puikiai suprasti ir
guosti tada, kai sunku. Tu drąsiai ištiesi tvirtą ranką mūsų
silpnumo valandose. Iš tavo visos būtybės dvelkia kažkokia
tvirtybė. Tu jau iš anksto atspėji, apie ką mes dar tik
nedrąsiai pradedame kalbėti... Taip gera pasitikėti tavimi!
Tikriausiai tu sugebi nuostabiai mylėti... Ir kas gali nemylėti
tavęs?! Tu gudrus: sugebi atspėti visas mūsų paslaptis...
Bet mes ir pačios atnešame tau jas prašydamos, kad jas priimtum.
Tik neapgauk mūsų, nesiartink prie mūsų paslapčių
mums nesuprantamai. Nepažemink mūsų, elgdamasis
kaip su daiktu, kuris nevertinamas. Mes tave be galo gerbiam,
bet... ir mes trokštam pagarbos... Mes pačios norime
įsileisti tave į visas dvasios gelmes, kur niekam nevalia įeiti.
Tik neįeik ten vienas, be mūsų, mums nežinomu būdu.
Mes norime pačios viską tau parodyti - tik neįeik ten be
mūsų vienas... Ar sutinki?
- Taip!" (1963 08 14).
194