Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

trukusi, netyčia aptiko ir paskaitė Bičiulio dienoraštį, ir tas
jai atvėrė akis: ne ji yra brangiausia ir branginamiausia, kaip
manė, o kita. Mylintieji žino, kaip klaiku sužinojus, kad brangesnis
„kitas" ar „kita". Jau anksčiau pastebėjusi, kad Juozelis
savo psichologiniam smalsumui, o gal ir vyriškai tuštybei
patenkinti „žaidžia merginų širdimis" (ne, nieko netyro
neįtarė, bet daug skaudaus ir pavojingo), tiesiai žeria:
„Būtum niekšas, jei dar taip darytum!" Išvažiuoja, ilgokai
nesirodo, o kai vėl ne kartą pasimato, bendravimą užpildo
bendri rūpesčiai dėl Tautos ir Bažnyčios. Dar vėliau nustebina
Juozą: nusprendusi tapti vienuole.
Abu šie likimai - didelės pamokos Juozui. Jis anaiptol
neketino elgtis niekšiškai, juo labiau susigriebia po šių pamokų.
Nors ir gilinęsis į savo viešnių ir sesių psichologiją,
jis vis dėlto nenumanė, kaip giliai ir lemtingai meilė pagauna
jų sielas, daug stipriau ir patvariau negu vyrų. Tai dar
pagilina ir praplečia apaštališkosios kunigo atsakomybės
sąmonę. Jau pirmojo kalinimo metu jis buvo stoiškai stiprus
ir krikščioniškai jautrus nelaisvės bendrakeleiviams. Jis
ir ten kunigas, dorumo švieselę visur įnešantis, bet kokiam
egoizmui svetimas. Kai antrojo įkalinimo metu kameros
draugai jį apvagia ir bent kai kurie nejaukiai todėl jaučiasi,
jis nutyli, nenorėdamas jų pažeminti. Jei kas mėgino jam
prikišti dvasišką donžuanystę, teįsiskaito į kalėjimo užrašus
viename ir kitame tome ir pamatys apaštalą, degantį
kiekvienos sutiktos sielos - vyro ar moters, laisvojo ar kalinio
- gelbėjimo karščiu. Išėjęs į laisvę jis kaskart vis labiau
pasineria į abiejų lyčių jaunimo evangelizavimą, įvairiopą
kovą už Kristaus tikėjimą ir Tautos dvasios gyvybę.
Grįžtu prie ankstesnio savo teiginio, kad šio dienoraščio
tomo teikiamas kunigo Juozo Zdebskio asmenybės vaizdas
nėra galutinis. Ne. Galutinį rodo „Akiplėša" ir minėtieji bičiulių
atsiminimai. Kunigas Zdebskis nerašė Pasipriešinimo
kronikos, kaip dar vienas dzūkas, kunigas Lionginas
Kunevičius (ją dabar gabaliukais spausdina „XXI amžius").
357