Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

O tame darbe juk man visa Tavo, Geroji Mergele, meilė
ir palankumas. Tu per šias atostogas tiek daug parodei ypatingo
palankumo (tėviškėje, Jurgutis, sesė, „Pobieda", ant
ežero)... Argi neprivalau būti dėkingas Tau? Jei tai būtų Tavo
noras, ar per sunki man būtų bet kokia auka?!
Juk Tu padėsi man, Tu padėsi jiems - mano broliams ir
sesėms. Juk Tu žinai, kas dedasi Tėvynėje ir ten, Rytuose..."
(1954 07 15).
„Ir geriausią laikrodį, kurį kasdien reikia užsukti, retkarčiais
būtina išvalyti - išardyti, prižiūrėti. Panašiai ir mano
gyvenime.
Koks mano gyvenimo tikslas - idealas? Kas mane vilioja,
žavi? Mano gabumai, polinkiai, Apvaizdos ranka? - Kas
esu Viešpaties kūrybos plane? Kas yra tas gėris, toji vertybė,
dėl kurios net gyvybę aukoti pajėgčiau?
Nepasilikau prie arklo, prie dalgio, nors mane ir vilioja
tėviškės grožis, nuostabus ežeras, miškai tolumoj. - Man
nepatiko dirbti ir fabrike prie mašinų, vadovauti statyboms
ir pan. - Tik tada, kai pamatau jų jaunystę, jų didelį būrį -
manyje užverda kraujas. Tik kai girdžiu apie tą moralinį
blogį, apie tą balą, kurioje jie skęsta - negaliu apie tai ramiai
galvoti: norisi atsistoti jų priekyje ir sušukti - taip smarkiai,
kad visi atsigręžtų!
Štai kur mane pastatei, Mieloji Mergele! Tu svajojai apie
mane dar negimusį. Jau tada Tu pažinai mano bruožus ir
mane mylėjai!..
Mane žavi Toth, Schilgen, Pierre l'Ermitte, Šalkauskis ir
kt. O tam, Mieloji, man dar toli - trūksta mokslo, tobulėjimo,
šventumo.
Pagaliau dar ir pačiam neaišku, kam įdiegei man seklio
savybių, pamėgimą pasaulio platybių, kelionių, mašinų, norą
kalbų išmokti? Kam leidai pirmaisiais mano darbo metais
matyti puikų elgimosi su žmonėmis stilių (gerb. Dekano
pavyzdys)? Pagaliau, kai žiūriu į jų jaunystę, ar nekrinta
34