Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

„Laura:
- Kartais žinojimas, kad esi reikalingas, pagydo neišgydydomus
ligonius. Ir gali būti atvirkščiai: jei nesi mylimas,
kam esi reikalingas žemėje?.. Nors, kalbėdama kitiems, nuostabų
prasmingumą nurodyti galėčiau. O sau...
Jei žmogui viskas nusibosta, tai meilė - paslaptinga jėga,
daranti amžinai naują tą, ką mylime. Be meilės nusibosta
gyventi. Nusibosta žmona, vyras..." (1962 09 28).
Į antrąjį kunigystės dešimtmetį žengiant
„Keista. Kaip tyčia atrodo, kad yra labai svarbių reikalų:
reikia rūpintis kiaulę parduoti, reikia parsivežti obuolių iš
Ūtos - juk genda. Reikia žiūrėt pirkti motociklą - juk penktadienį,
šeštadienį reiks važiuoti, o paskui reiks į atlaidus.
Reikia vaistų - reikia, reikia... ir taip nuolat reikia visą gyvenimą.
Kad tik nesusikauptum, negalvotum...
Pagaliau esama ir kitos rūšies reikalų, kurie kažkodėl
labai kuklūs, tokie tylūs ir nešaukia garsiai „reikia". - Tai
reikalas skaityti. Tiek daug geriausių knygų, prie kurių ištisais
metais negali prieiti: moralinės vadovėlis, Senasis
Testamentas, anglų kalba - kada jau turėta rankose! Kiek
daug pasitaiko gražiausių minčių, pokalbių, kuriuos užrašyti
reikia, bet tuo momentu nėra laiko, ir taip išblunka
iš atminties. Taip bėga metai... Jau baigiasi 10 mano kunigystės
metų!
Šv. Mergele, dėkoju Tau už tą būtinumą, kurį jaučiau pradėdamas
savo rekolekcijas. Ir kas tą poreikį sukėlė? Be abejo,
malonė. Bet kokia keista priemone pasinaudojo: ligi nuvargimo
negalėjau atsikratyti minties apie motociklą... Pereitose
rekolekcijose supratau, ką turiu šiuo reikalu daryti.
Bet dabar, kai pardaviau mopedą (o juk neparduoti negalėjau),
lyg ir kitų galimybių susidarė... Ir vėl tos mintys ir argumentų
begalybė užplūdo, kuriuos, žinau, gali tik rekolekcijų
dvasia nugalėti ir duoti šviesos susiorientuoti. Taip
158