Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

sią Jo kūrinį - Tave, Šv. Mergele, kurioje labiausiai ir tobuliausiai
pasireiškė Kūrėjo meilė mergaičių pasauliui, Kūrėjo
nuostabus gebėjimas jas apdovanoti...
Mano Viešpatie, Šv. Mergelės globoje Tau dėkoju už tai,
kad šiandien būnant Švč. Sakramento artumoje buvo taip
šviesu ir šventovėje, ir širdy... Aš Tave prašiau... kad nepraeitu
mano gyvenimas dirbant ne tai, ko Tu nori iš manęs, ne
tai, kam Tu mane pašaukei. Vis nustebęs klausiu save, kodėl
išoriniai gyvenimo reikalai pareikalauja tiek laiko, tiek
atima manęs nuo darbo prie knygų...
/.../ Už viena dėkoju, jei Viešpats priims mano padėką:
kad švogeris jau pusėtinai važiuoja [motociklu]! Padėk tam
gerajam žmogui,Šv. Mergele..." (1963 05 08, mėn. rekolekcijos).
Jau 34-eri...
„Šventoji mano Motina, kodėl taip būna - galvojant apie
gyvenimą, apie ateitį, apie savo gyvenimo siekius (lygiai
kaip ir šiandien mąstymo metu) - iškyla prašymas Viešpaties
akivaizdoje: kad dirbčiau gyvenime tai, ko nori Jo
didžioji Valia, kad nenueitų veltui gyvenimas dirbant ne
tai, kas Jo pavesta. Ir, kaip keista, ne kartą gilesnio susimąstymo
valandą pasijuntu tarsi prieš kažkokią paslaptį,
kurios dar nežinau, tarsi būtų pasidaręs labai įdomus savo
paties gyvenimas, savo likimas, tarsi išsiilgęs laukčiau
tų darbų, kuriuos padaryti taip norisi, tų knygų, kurių siužetai
dažnai pinasi mintyse ir nuolat iškyla vis tas pats klausimas:
kodėl gi nespėju visko padaryti, visko perskaityti,
ką taip norėtųsi? Iš atsakymų gal tik vienas svarbesnis: tai
dažna nuovargio būklė, kažkoks savotiškas jautrumas. Lyg
pagrindinis mano veiklumo stabdys būtų nuovargis. Tiesiog
gaila to laiko, kurį turiu skirti miegui, kad paskui galėčiau
dirbti. O, jei visą laiką būtų toks proto imlumas, kaip
kad būna pakankamai išsimiegojus! O gal Viešpats kaip
tik nori mano negalės?.. Juk nėra Jam negalimų dalykų -
188