Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

„Šv. Mergele, tarp mudviejų visai taip, kaip ne kartą pasitaiko
motinos ir vaikelio santykiuose: jis niekaip negali
suprasti, kodėl motina vieno ar kito iš jo reikalauja, bet dėl
to jis nenustoja motina ją laikęs ir ją gerbęs... Neatšaukiu
nieko, kas Tau amžinai priklauso, Šv. Mergele, - Tavo tebūna
visada visada, nors ir nieko nesuprasčiau, kaip ir kur
mane vedi. Viena juk savaime aišku: kaltės reikia ieškoti
mumyse pačiuose, o ne Dievo meilėje mums" (1966 03 02,
mėn. rekolekcijos).
„Šv. Juozapai... išvakarės. Jos man primena Tave - vyriškumo,
kilnumo pavyzdį, vaizdą, kaip reikia jaustis mergaitės
akivaizdoje. /.../ Ir šiandien- labai noriu valgyti. Net silpna.
Dieve, ar tai svarbu Tavo akivaizdoje? - Bet jaučiu, kad
visa tai, dėl ko šiandien sunku, mano gyvenimui turi didžią
reikšmę. Man rodos, kad kitu būdu neturiu kaip parodyti,
išreikšti savo didįjį prašymą: „Atkurk jos sielos grožį!"
Sese, ar nežinai, kad Jėzus yra taip pat Asmuo, turintis
protą ir valią, kurį taip pat galima įžeisti ar mylėti, kuris
taip pat kaip mes, tik neapsakomai tobuliau, myli. Argi tu
mirtingo žmogaus valią keli aukščiau už pasaulio Kūrėjo
Valią? - Tą Valią, kurios žvaigždynai klauso! Ar galima Jo
akivaizdoje sakyti: „Jei myli ir jis siektų... tai nieko nereikš,
ar ji tikinti, ar ne..." - Juk tikėti - tai ir yra priimti plieninę
taisyklę: visame - ir net gyvybės kaina - Jo Valia!
Buvai užmiršusi šitai?.. Kiek daug kainavo šis užmiršimas!"
(1966 03 18).
„Šv. Mergele, ar tikrai taip, kad be aukos, be skausmo
dabar nieko brangesnio gyvenime nebeliko? Juk toji kaltė
kartu ir mano yra - tarsi kokią nuosavybės teisę turėčiau į
ją. „Šito ištaisyti negalima..." Kas belieka? - Džiaugtis, jei
Viešpats leidžia jausti atgailos skausmą, melsti vilties ir laukti
virpančia širdimi Paskutinio sprendimo, laukti gailestingumo,
kad per tai dar labiau suspindėtų Jo garbė visų Dan­
303