Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

- Žiūrėk! Ir kokie kvapūs!
Ji uosto: tikrai!
- Kaip gali būti nuod(ėm)ingi tokie gražūs, kvapūs vaisiai?!
Ji jau visai smalsi, pasitikinti, drąsi...
- Koks skanus! Tik paragauk! Nesakau - nuryk... Vėl išspjausi.
Ieva krūptelėja: „Bet juk nenurysiu, nemirsiu. O taip įdomu!"
- Skanu!
- Kaip gali būti nuod(ėm)ingi tokie skanūs vaisiai?!
Demonas paspaudžia visa jėga:
- Žinai, kodėl Dievas jums uždraudė? Pavydi! Jei valgysite,
tapsite kaip dievai, pažinsite gera ir pikta! Ar dar ilgai
kęsi tokią neteisybę?! Valgyk, nepraleisk progos - būsi kaip
Dievas!
Jos širdy nubudo nepasitikėjimas Dievu, puikybė. Ji buvo
jau be atramos, be Dievo pagalbos... „Būsi kaip Dievas!..″
O, Šv. Mergele..." (1961 07 25-27, rekolekcijos).
„Milijardai gėlių, žvaigždžių, žmonių, angelų... tik truputį
atspindi, kas yra Dievas... („Meilės Magnificat").
Atsimink, Sese, mus stebi gerasis Jėzus, Šv. Mergelė Marija,
visi Dangaus angelai ir šventieji! Noriu, kad būtum graži
visus milijardus Amžinybės metų, kad siela - puiki ir nuostabi
- prisikėlime atkurtų tavo jaunystę! Kad siela valdytų
kūną dabar ir visą Amžinybę! Kad visi milijardai ir aš galėtume
amžinai tavimi žavėtis!
Pragare tu būtum kaip šėtonas baisi - deganti nebe meile,
bet kerštu, neapykanta man ir visiems, alsuojanti baisiu
žiaurumu... Sunki nuodėmė išstumia iš širdies dieviškąją
meilę, mirtis pribaigia kūniškąją. - Būtum kerštu deganti
bestija, žiaurumu panaši į velnią, deganti troškimu
kankinti...
Padaryti tave bjaurią ir pasibaisėtiną, gal net amžiams
neturinčią kur dingti iš gėdos?! - Ne!!!
141