Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

„Kokią stiprią vienybę privalau jausti su savo konfratrais,
nepaisant jų ydų! - Tėve mūsųl - Mes visi siekiame bendro
tikslo, visi Tavo, Mokytojau, įrankiai. Ar gali mus išskirti
mūsų klaidos?! Juk ir klaidas Tu panaudoji savo tikslams
siekti. Pagarbiai privalau į kitų klaidas žiūrėti, nes nežinau,
ko sieki, Mokytojau, toms klaidoms leisdamas egzistuoti.
/.../ Juk reikalingas ir mano klebono atsargumas valdžios
atžvilgiu, ir santaupos... In medio virtus*. Vienybei būtina
įvertinti kito pastangas, pripažinti geriau sugebančius"
(1960 09 05, mėn. rekolekcijos).
„Ar jaunimas ne per daug sudievina meilės jausmą (biologiškai
- juk tai aistros preliudija)?.. Jei neteiktų šiam jausmui
tiek reikšmės, jei nelaikytų jo savo būties centru, būtų
lengviau pakelti meilės kančią ir kovoti su neprotinga meile.
Kovoti su šiuo jausmu turbūt galima tik taip, kaip nešti
stiklinę vandens: tik kol išlaikoma pusiausvyra, o jei jau
kryptelėjo - vandens nesulaikysi. Ir širdį išsaugoti galima
tik kiekvieną kryptelėjimą atsveriant. O iš pradžių dažniausiai
krypimas ir nepastebimas.
Bet jei šis jausmas toks nereikšmingas, kodėl žmogui jis
duoda tiek dinamikos, tiek kūrybingumo?! Kas dar kitas,
be šio jausmo, galėtų taip suaktyvinti žmogaus potenciją?"
(1960 09 21).
„Lauros nuomone, amžina meilė yra ta, kurios objektas
didesnis, kilnesnis už save, į ką gali lygiuotis, iš ko gali mokytis.
- Pakrovimas. - Jei reikia užjausti, gailėtis (pavyzdžiui,
dėl ydų), tada yra motiniška meilė.
- Iškrovimas. Ar taip?
- Gal taip, - atsakė ji.
- Šita tema, - (apie meilę), - rodos, nedaug yra ir literatūros,
- pasakiau.
- Jūsų laukia.
* Santūrumas - dorybė (lot.).
123