Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

38
ŠIUPYLIŲ KLEBONAS
Pradėjęs ketvirtuosius kunigystės metus, kun. Juozas
Zdebskis 1955 m. spalio mėn. paskiriamas klebonu į Šiupylius.
Išvykimas iš Raseinių sutapo su skaudžiu smūgiu:
staigiai ir netikėtai mirė tėvas, Vincas Zdebskis. Palaidojo
jį Mindaugų kapinėse, šalia Zitutės.
Tėvo mirtis priminė kun. Juozui mirusias sesytes, padėjo
giliau žvelgti į gyvenimą, realiau vertinti savąjį. Iš šio
laikotarpio daugiau ir užrašų per rekolekcijas.
„Brangus Mokytojau, rodos, tik šį rytą pajutau poreikį
savo metines rekolekcijas atlikti dabar. - „Kai įsirengsiu butą,
gyvensiu atskirai..." - Taip, bet ar žinau, kaip ilgai čia
gyvensiu? Gal paskui bus dar daugiau trukdymų, išsiblaškymo.
O dabar - šios savaitės galas atrodo toks ramus. Kalbėk,
Mokytojau!
Šie metai... Pereita žiema. Ypač vasara. Ir dabar - lapai
krinta. Brangus Mokytojau, man atrodo, kad juo toliau, juo
mano gyvenimo įvykiai darosi keistesni, man pačiam nesuprantami.
- Turtas... Toji paskola [draugui] ir visa, kas su
ja dedasi. Mano tėvelio mirtis...
Šv. Mergele, padėk suprasti Viešpaties valią! Suprasti, ar
aš vykdau ją. Juk tie gyvenimo įvykiai tokie keisti. Ir kiek
kartų, Viešpatie, bandžiau rasti, kuo aš čia nusikaltęs! Kuo?
Šv. Motina, nežinau... Man rodos, kad, apie tai mąstydamas,
tik kaip vaikas prie motinos galiu prisiglausti... Nejaugi
visa tik tam, kad galėčiau kentėti ir aukoti?
Jau gal trys savaitės, kaip jokio naujo smūgio - tik ta nežinia...
Gal tai ir pastūmėjo dabar daryti rekolekcijas, kad
pasiruoščiau sutikti tai, kas bus sunku. Kartais ateina keista
baimė, ir būtų sunku, jei nežinočiau, kad Tu, Mieloji, mane
myli, kad Tu esi visagalė mums padėti. Pagaliau tie žodžiai
[girdėti] per išpažintį: „Juk Viešpats ir nelaimes, ir klaidas
panaudoja savo planams". Šv. Motina, argi buvo mano
blogos valios [dėl paskolos]? - Aš nežinau... Net nesąmoninga
klaida - kokia ji buvo?