Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

piu į Tave, Šv. Mergele... Juk tik stropiai dirbdamas prie knygų
ir rašomosios mašinėlės galiu jaustis turįs teisę bendrauti
su Sese! Kitaip turėčiau jaustis nevertas šios Viešpaties dovanos.
Mano stropus darbas turi būti jos atžvilgiu lyg savotiškas
atpildas už tą šaunumą, už tyrą širdį - už visa, kuo
galiu tame nuostabiame Dievo kūriny žavėtis, pagaliau už
tą paslaptingą nuotaiką, kuri išlaiko jaunatvišką energiją. Ir
jei šią dovaną Viešpats iš mano gyvenimo atimtų, turbūt
prasidėtų kita epocha. Praeitų nesugrąžinamai kažkas gražaus
ir niekada gyvenime nepatirto - mergaitės noras ir pastangos
gyventi kitam ir daryti kitą laimingą.
Koks didis Dievas savo kūrybos paslaptyse! Turbūt mergaitės
nė nežino, kokią reikšmę turi jų tyrumas vyrų pasauliui...
Taip, jei prarasčiau savo minčių kultūrą, tai kas tada
mus rištų? Biologinė dalis?! Koks tada turėtų būti bendravimo
turinys?
Šv. Mergele, nepaisydama visų prieštaravimų, visų demono
pinklių ir mūsų blogos valios, Tu savo galingu tarpininkavimu
padaryk, kad visame įvyktų Jo Valia!" (1963 06 03,
mėn. rekolekcijos).
„Merginos... Kada jos išmoks širdies turtus saugoti ir ištikimos
būti didžiajai, vienintelei savo gyvenimo meilei?.."
(1963 06 12).
Aukoti nerimo skausmą...
„Kažkoks nerimas širdy... Bet... Šv. Mergele, juk negali
priklausyti demonui, kas jau priklauso Tau... Gyvenime matyti
pavyzdžiai nepaprastai ryškiai primena, kad tik vienas
Dievas gali būti sielų geradarys. Ir mes niekada tikrai žinoti
negalime, kiek Jis teiksis panaudoti mūsų asmenines pastangas
Jo planams įgyvendinti. Mes ne kartą su skausmu
žiūrime, kaip nuo mūsų nueina tie, kuriuos taip norėtųsi
prie savo širdies išlaikyti... Ir tik vienintelis kelias tikrai pa­
191