Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

„Taip leidai, Viešpatie, kad praėjusio mėnesio susikaupimo
diena buvo tik paskutinioji mėnesio diena...
Ką pažymėti naujo? - Važinėju nebe puošniu, raudonu
motociklu... Mokesčių suma sulaikė ir nuo radijo, ir nuo
magnetofono...
Kaip dėkingas, Viešpatie, dėl Lauros [apsisprendimo stoti
į vienuolyną]! Vėl susirūpinęs dėl Gražinos... „Be manęs jūs
nieko negalite padaryti"... - Tikėjimo šviesą padaryti ryškią ir
vaisingą tik Tu vienas gali... - Taip pat ir Vidutė, ir Sesė, ir
visi visi...
Nuostabios buvo Velykų rekolekcijos su mokiniais, sukėlusios
tiek diskusijų, tiek vėjo dėl jų masiško dalyvavimo
bažnyčioje...
Visų labiausiai - dėkingas esu už nuostabią dvasią ir jėgą
Tavo išrinktųjų, Viešpatie! Kaip labai jaučiama gaivinanti
malonės srovė! - Aiškumas, drąsa!
Šv. Mergele, kaip labai dėkingas už dvasios tėvo sprendimą,
nuraminanti dėl visų klaidų: „Žmogui užskaitoma taip,
kaip jis pats tada suprato". Vadinasi, ir klaidos, padarytos dėl
žioplumo, turi slaptingą reikšmę Apvaizdos veikime. Ir patyrimas,
per tai įgytas, kažkam reikalingas, kažkam įpareigojantis.
Juk nieko negali būti leista žinoti šiaip sau, atsitiktinai:
Dievo veikime atsitiktinumų nebūna.
Vis tiek dvasios horizonte vaidenasi kontūrai neparašytų
romanų, kuriuose turėtų glūdėti dideli tikslai, stiprūs motyvai.
Argi veltui buvo leista iš taip arti pamatyti juos gyvenimo
praktikoje?" (1968 05 01, mėn. rekolekcijos).
„Šv. Motina, leisk pabūti su Tavim... Žinai, kad gyvenu
mintimis apie mūsų didvyrius, kurių laiškus skaitėme. Keliolika
metų praėjo lagery, keliolika dar prieš akis, ir šitokia
dvasia! „Nesuvalgom duonos... Skrandis. Negaliu mokytis.
Parėjęs iš darbo skaitau, bet nesuprantu žodžių..." Ir jie
nepalūžę!
21* 323