Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Juo vienybę) - Tavo sūnūs... Tavo amžinai. Tu manęs niekada
neatiduosi demonui. O! Šv. Mergele!..
Tik tegul nelieka, kas netaptų Tavo nuosavybė. - Visa,
kas buvo, yra ir bus. TVM" (1956 12 06, mėn. rekolekcijos).
„Štai aš pas Jonį. Šv. Mergele, ryt...
Perverčiau Prahos, Budapešto albumus. Mačiau šiandien
sostinę, jos šventoves, studentus. - Pasaulio platybės, mano
veržimasis į jas, mano Tėvynė ir jos ateitis - Tavo rankose:
ypač šitai atvykau Tau atiduoti.
Šv. Mergele, dar norėjau pridėti - Tu saugosi mane ir mano
darbą nuo puikybės - iš mūsų sutarties turiu viltį - ir
nuo neskaistumo. - Juk Tu žinai mano prigimtį ugningą..."
(1956 12 07).
„Pagrindinė mano gyvenimo linija. Ar nebuvo nukrypta
nuo jos?
Praėję metai. Naujieji. - Žvilgsnis į įvykius. Praėjusio mėnesio.
Praėjusių metų.
Kaip nudžiūvusią vynmedžio šakelę Jėzus atmestų, jei
mano gyvenimo tikslas, planai, norai, siekimai skirtųsi nuo
Jo. Tai, kas svarbiausia, - pažinti ir įvykdyti Jo norus, valią.
Tai būtina, kad aš, kaip įrankis Jo rankose, būčiau Jam naudingas.
Kad nuo šios pagrindinės linijos nenuklysiu, daugiausia
vilties duoda sutartis su Tavimi, Šv. Mergele. Juk manyje
Tau visa sava. Tu žinai slapčiausias mintis, svajones, siekimus,
gerus ir blogus polinkius. Dėl mūsų sutarties turiu viltį,
jog Tu neleisi, kad mano gyvenime įvyktų kas nors, kas netarnautų
Jėzui ir Jo planams.
Mūsų sutartis - Tavo meilę primink man visada, kai norėsiu
nusiminti, ko nors nusigąsti.
Antras punktas, kurį dar norėjau užfiksuoti, - Šv. Mergele,
negaliu nedėkoti už tai, kad leidai perskaityti apie charakterių
savybes. Kaip turįs choleriškąją dalį - savo puiky­
62