Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

ciškų Salezietį ir šv. Prancišką Šantalietę, kitus. Nihil est absconditum
quod non revelabitur*. Taigi, kai ateis tas laikas: kad
viešai būtų garbė - garbė Dievui dėl Jo planų nuostabumo!"
(1964 07 09, mėn. rekolekcijos).
„Tu mokai vaikus..."
„Kai gyvenime pirmą kartą atlikau šv. Mišių noveną, atėjo
nuostabus supratimas po kelerių metų [patirtos] apgaulės.
To supratimo su ilgesiu laukiau. Vis kankino nuojauta,
kad čia kažkas turi nušvisti, kažkas apsireikšti...
Dabar (liepos 20-28 d.) buvo šv. Mišių novena antrą kartą.
Ją paskatino vėl ilgas laukimas kažkokios žinios. Juk rugpjūčio
31 d. bus dveji metai, kai beveik nieko nežinau apie
Sesę... Neseniai skaičiau: „Negalima pasitikėti žmogumi, kuris
pats niekuo nepasitiki". Juk tai man taikomi žodžiai!..
Norisi save pateisinti: juk visa tai, dėl ko buvo pirmoji šv.
Mišių novena [draugas ir jo reikalai] tokį mane suformavo...
- Gal? Bet norėdamas save pateisinti visada argumentų
rasi... Meldžiu Šventosios Dvasios šviesos pažinti, suprasti,
kur yra protingo nepasitikėjimo pradžia. Kaip pirmą kartą
po tos novenos laukiau, kas ir iš kur ateis pasakyti, taip ir
dabar - kažko laukiu... Kažko neeilinio.
/.../ Taip belaukiant norisi užfiksuoti ką nors neeilinio
gyvenimo eigoj. - Tik paskui pajutau, kad visai be reikalo -
iš tuštybės, iš išdidumo - kartais žmonių akivaizdoje pasirodydavau
su savo motociklu...
O kartą buvo taip. Ant kelio į mane atsigręžęs stovėjo
motociklininkas, o ant mano važiuojamosios dalies - būrelis
vaikų. Sumažinau greitį, paspaudžiau signalą. Jie prasiskyrė,
padarė kelią. Vėl greitis! Staiga, prasilenkiant su tuo
stovinčiu motociklu - pasirodė kokių 10 metų mergytė, kuri
kaip tik tuo momentu leidosi bėgti pas kitus vaikus, buvusius
kitoje kelio pusėje. Pamačiau ją prieš savo priekinį
* Nieko nėra paslėpta, kas nebus atskleista (lot.).
215