Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

gumą. Jo Kryžius - prakalbėjimas į išdidžiuosius, į jų kietas
širdis ir protus (kryžius - priešingybė puikybei), bet ne prievarta
jiems. Pragaras - jau prievarta. Užtai ten absoliuti neapykanta.
Ir žemės gyvenime - kur tik prievarta, ten neapykanta,
ir atvirkščiai. Tik patyręs kitų meilę, žmogus pasijunta meilę
skolingas kitiems.
Taip būna ir prigimtinėje meilėje. Gal prigimtinė meilė
visame yra vaizdas antgamtinės? - Prigimtinė meilė, tik vienam
skirta, yra palaima. Išsklaidyta daugeliui - ji neryški,
negalinga.
Jausti užuojautą - tai suprasti, kad kitas neturi to, ką aš
turiu. Iš visų turėjimų turbūt didžiausias - jausti meilės dovaną,
jausti kito meilę (plius atsiliepti). Lengviausiai supranta
kitus, jų reikalą, skausmą mylimos-mylinčios širdys. (Tai
ypač ryšku prigimtinėje meilėje.)
Vergija, totalitarizmas - tai istorinis įrodymas, kad be
Kristaus meilės įstatymo kiti motyvai neveiksmingi. Žmogui
pagarba galima tik Kažko už žmogų aukštesnio akivaizdoje
ir tik dėl to Aukštesnio, dėl Jo parodytos meilės
pajutimo, nes be šito pajutimo piktžolės - išdidumas, turtas,
malonumai - nustelbia jautrumą kitam žmogui ir jo reikalams.
Artimo meilė dingsta. Atsisakyti sau būti išdidžiam,
atsisakyti turto, malonumų galima tik dėl meilės kitam"
(1965 04 21).
„Prieš pietus buvo labai negera sielos gelmėje. Ir kaip tik
tada padovanojai man, Šv. Mergele, tokią mintį: sunkiais
momentais reikia prisiminti, kad gyvenimas yra ne vien ši
sunki valandėlė. Prieš ją buvo daug šviesių ir po jos vėl Viešpaties
gailestingumas suteiks... Žmonės žudosi tik dėl to,
kad nepajėgia įveikti šitos sunkios valandėlės. Ir nusideda,
manydami, kad visas gyvenimas - tik šitas momentas.
Ar Jėzus ant kryžiaus būtų galėjęs pakelti, jei, be šito
sunkaus momento, būtų nejautęs ir visų kitų - Velykų Ry­
237