Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

myli - tada ir liks viskas savy, tada lengviau pergyventi,
negu atvira meilė. Bet jei ir jis taip veržiasi - tada bėk! Laimė,
jei jis kilnus vyras. Mergaitė bus dėkinga, jei jos nelies.
Nors ir ji ilgisi glamonių, bet protu bus dėkinga.
- Nejaugi tada, kai myli, jos skaistumas pareina nuo vyro?
- Pareina ir nuo jos. Baimė nebūti jam nuodėmės dingstimi...
Aš galiu jį apkabinti be aistros, tik iš meilės (žinoma,
gal paskui ir aistra atsirastų), bet neleidžia baimė dėl jo. O
jei jis nusidėtų?! Mylimam žmogui būti nuodėmės dingstimi!..
Tik tikėjimas gali atplėšti nuo jo. Juk jis mirs - vis tiek
reiks skirtis... Nuo jaunystės galvojau stoti į vienuolyną -
maniau, jei to neįvykdysiu, nebus palaimos. Bijojau vyrų
(žinoma, ne to, kurį myli...) - moterys pripasakodavo baisių
dalykų, kokie jie gyvuliai... Taigi, jei mylėti, tai ir tuoktis,
kitaip nieko neišeina - baisi kančia... Tiesa, galima ištverti,
jei abu to siekia, pavyzdžiui, būna kad ir susituokę
skaistybėje gyvena. Bet tai kainuoja..." (1960 12 05).
„Šv. Mergele, kam leidai pažinti tiek daug meilės - tokios
nevienodos? Ko Mokytojas laukia? Juk tai negali būti
be tikslo. Šv. Mergele, Tavo ir tos visos širdys!..
Juk aš toks šiurkštus, nesu vertas... Tiesiog gėda dėl savo
grubumo, kurį mini Laura dienorašty - dėl to mano „pasipiršimo"
traukiny...
Mergaitės užtai taip lengvai nusideda, kad nieko vertesnio
už savo meilę nėra pažinusios..." (1960 12 08, Nekaltojo
Prasidėjimo šventė).
„Laura, nepamirškite, kad tarp tokios tyros ir nuostabios
meilės ir anos - biologinės, kur ieškoma savo pasitenkinimo,
o ne kito laimės, - ribos nėra. Ir reikia atsižadėti kai ko
leistino, kad netyčia nepaliestum neleistino.
Dvasinė meilė - tai tokia, kuri neišnyksta su mirtimi,
tokia, kurioje žmogus negalvoja apie savo laimę, tokia, ku­
131