Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Šv. Mergele, padėk niekada nepamiršti, kad visa, kas
įvyksta ir kur aš atsiduriu, - yra Tavo meilės man plane
numatyta" (1956 10 11, mėn. rekolekcijos).
„Šv. Mergele, Tu matai, kad šios mano rekolekcijos tokios
nepanašios į rekolekcijas. Tiek daug trukdymų susikaupti.
Toks gyvenimo tempas pasidarė. Nežinau, ar aš kaltas,
kad tik vieną vakarą tepaskyriau. Bet, Mieloji, jei Jėzus
sudarė tokias aplinkybes, tai Jis gali ir per trumpą laiką pasakyti
tai, ką nori. - Padėk man išgirsti!
Mano gyvenimo eigoj kas naujo? Šv. Mergele... Pagaliau
Tu priimi mane galutinai savo nuosavybėn! Ką turėčiau Tau
pasakyti už tai? - Nežinau... Kodėl mane, o ne tūkstančius
kitų? Kada galutinai tai įvykdysiu? Šv. Meile, tikiuosi Tavo
Nekaltojo Prasidėjimo šventės išvakarėse...
Tu leidai pažinti juos. Ar ne dėl to leidai man čia gyventi,
davei kambarį, puikias darbo sąlygas? Gyventi, kad pas
juos ateitų Jėzus! Bet, Geroji Mergele, duoti jiems Jėzų... -
mane gąsdina uždavinio didybė. Kreipiu į Tave savo akis.
Juk mano gyvenimo tikslas - kad Jėzus gyventų tarp jų -
brolių, seserų širdyse. O čia... tokia didi proga, o aš toks
silpnas... Bet Tavo meilė galinga!
Dėl to man tiek daug reikia dirbti, save kuo labiau išlavinti,
už juos aukotis, ypač branginti kiekvieną auką - „kur
daugiau aukos!" Tu žinai, kad visa Tavo. Ir mano menkutės
aukos. Bet, Marija, turiu viltį tame, kas Tavo. (Mūsų sutartis!)
Saugok, kad nepasirodyčiau Tau nekantrus, kad taip
ilgai lauki dėl skolos... Juk Tu žinai, kad be Tavo pagalbos
aš ir Tavimi pasitikėti bejėgis. Juk tas laukimas yra auka -
ta didžioji brangenybė.
Mergele Marija, jei mane priimi savo nuosavybėn, tai juk
kartu ir juos, ir visa visa...
Nebespėju apsidirbti. Kiek daug kam dar parašyti reiktų.
Tu žinai visa tai. Kaip brangi turi būti kiekviena laiko
minutė!
57