Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

visai kitiems reikalams. Rodos, perkant intencija buvo tikrai
gera. Maniau: ateis gegužė, reikės abiem su vargonininku
važinėti į Ūtą, į gegužines pamaldas... Turbūt būtinai
reikėjo tik dėl Ūtos... Taigi dabar, jau atgailaudamas prašau:
atimk iš manęs jį... Ačiū už pamoką...
Išeina, kad Viešpats neleidžia turėti to, kas ne visai būtina...
Tačiau dėkoju Tau, Viešpatie, už tai, ką gero patyriau!
Juk patyrimas vis dėlto yra asmens svorio augimas. Turbūt
svarbiausia, kad švogeris pramoko važiuoti. Apsaugok jį,
Viešpatie, nuo puikavimosi prieš kitus! Jei jam duosi šį trupinėlį
žemės laimės, išmokyk jausti ir dėkingumą Davėjui.
Koks keistas įvykis buvo, kai ant kelio užsidegė anas motociklas!
Juk norėjau padėti ir kaip neatsiminiau - ar gal
nežinojau - kad nuo žvakės gali taip greit užsidegti benzino
garai... O kas būtų buvę, jei būtų sprogęs bakas... Šv. Mergele,
Tu jau ne kartą gyvenime mane išgelbsti nuo didelių
nemalonumų, apie kuriuos baisu pagalvoti: kas būtų buvę...
Kodėl taip įvyko šį kartą? - Pasirodo, mes kartais, turėdami
ir gryniausią intenciją, galime užuot gera kitam padaryti
bloga dėl nežinojimo, neatsargumo. Juk taip gali būti
ir dvasinio gyvenimo reikaluose, ir santykiuose su žmonėmis,
kuriuos Dievas leido sutikti gyvenimo kely!
Po to įvykio, kai laimingai baigėsi (tik kelios dešimtys
rublių nuostolio), vieną dalyką prisimenu lyg gėdydamasis:
su kokiu pasitikėjimu savimi - kone didžiuodamasis -
ėmiausi jiems padėti pašalinti gedimą! Pasirodo, kaip svarbu
mano tipo prigimčiai visur atsiminti santūrumą - prielaidą,
kad ir ne tu gali būti išmintingiausias... Ačiū Tau,
Šv. Mergele! O juk ne kartą ir savo motociklo žvakę tikrindamas
panašiai esu prikišęs, ir tai prieangy! Ar būtų galima
spėt išstumti lauk iš namo?..
Kas svarbiausia iš šių rekolekcijų - visomis jėgomis stengtis
daugiau laiko skirti darbui prie knygų! Ir visa, kas šitam
kliudo (išskyrus pareigų atlikimą ir racionalų poilsį), padėk
man, Viešpatie, pažinti ir to neleisti! Dėkingas akis krei­
190