Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

360
Kas tada? Tik labai nusižeminus ir labai Jėzumi pasitikint
maldauti, o reikės kokios ypatingos tavo aukos ar ne - Jam
palik. Gal esi per gležnas tokiai aukai, kokia būtų teisinga.
Jei atsiųs - prašyk jėgų, kad ją pakeltum. Bet Jėzaus aukos
gali ir be tavosios užtekti...
Celibatas ir santuoka
Šiuose dienoraščiuose nerasime jokios užuominos, kad
kunigas Zdebskis būtų bodėjęsis celibatu. Ryškiai matome
jį teigiantį tokio gyvenimo būdo prasmę ten, kur jis mažiausiai
suprantamas - kalinių aplinkoje. Būdamas laisvėje, jis
tiesiog apčiuopiamai patyrė, kad negalėtų tiek daug judėti
ir visur pasiekti, turėdamas šeimą. Taip pat jautė, kad, nepriklausydamas
kuriai vienai, gali būti brolis ir dvasinis vadovas
daugeliui. Žemiškosios meilės ir pasiaukojimo Dievo
karalystei įtampa teikė kančios, bet kartu žadino energiją
ir buvo vaisinga. Ir jo Viešnelei tapti vienuole reiškė ne
„pasilaidoti", kaip dažnai manoma, o visą savo gaivališką
energiją įkinkyti į tarnavimą Dievo tautai, į kūrybingą darbą
„iki nukritimo".
Kita vertus, kunigas Zdebskis labai gerbė šeimos žmones,
kurie nesitraukė nuo darbo Tautai ir Dievui net ir rizikuodami
savo artimųjų vargais. Kai jo bendramintis Petras
Plumpa buvo antrą kartą įkalintas ir namuose liko trys mažamečiai
vaikai, kunigas Juozas jautė pareigą padėti tai šeimai.
Save lygindamas su šiais kovotojais, jis suvokė, jog jam
lengviau negu jiems.
Ir dar viena vertus, dienoraščiuose prasišviečia labai kilnus
Kūrėjo planų suvokimas, kai Jis leidžia vyrui ir moteriai
tapti tėvu motina, suvienijant juose dygstančius žmogiškosios
gyvybės pradus, o Pats sukuria ir įdiegia naujajai
būtybei sielą. Pagarbus kunigo Juozo požiūris į santuokinės
meilės aktą man gyvai primena vieną momentą iš natūralaus
šeimos planavimo konferencijos, prieš keletą metų
su užsienio svečiais surengtos Vilniuje. Apie sąmoningo gy-