Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

leisti, kad tai nepatarnautų Viešpaties reikalams - Jo garbei,
sieloms. Tas pasitikėjimas turi nuraminti. Tu budėk, Šv.
Motina, kad jos (ir visų!) meilė būtų vaisinga didžiais Dievo
ir artimo meilės darbais.
/.../ Šv. Mergele, nenoriu praleisti dar vienos smulkmenos,
Tau nepadėkojęs. Tikrai, Dievo darbuose kliūčių nėra!
Pameni, kaip važiuodamas į Kauną pirmadienį prašiau Tave
išvilioti iš to senelio kunigo rašomąją (Mercedes) mašinėlę
(kurios anksčiau nedavė), jei ji patarnautų Tavo Jėzaus
reikalams? Kaip keista! Nereikėjo nė į namus eiti: sutikau jį
kurijoje, pats užkalbino ir beveik pats pasiūlė...
/.../ Gera daryti tiems, kam malonu, galime tik tada, jei
panašiai darome ir visiems, su kuriais Dievas leidžia gyvenime
susitikti.
Kaip visa nuramina pasitikėjimas Tavimi! Gal aš kur nesuprantu
Jo Valios? Bet aš noriu suprasti ir įvykdyti! Šv. Mergele,
neįmanoma, kad Tu šiuo reikalu nepadėtum!
Ryt prie mūsų sutarties dar reikia prirašyti mano parapiją
ir visas jos šaltas širdis... Šv. Mergele, jei skyrei mane čia, tai
saugok, kad nebūčiau kliūtis Jėzaus meilei čia ateiti. /.../
Šios rekolekcijos turbūt turi būti pavadintos ramybe ir
pasitikėjimu. Šiandien dėkingas už dvi mintis. Juk suprasti
Jėzaus Valią - reikia tik paklausti nuodėmklausį. Kaip visa
paprasta!
/.../ Kaip mane trukdė šiomis dienomis įvairūs reikalai!
Kaip tyčia. Ir šį vakarą atėjo palaiminga mintis. - Argi man
ne vis tiek, ką man, Mieloji, duodi? Visi išoriniai reikalai
neturi paliesti mano vidaus, išblaškyti, sudrumsti pasitikėjimo
Tavimi! Aš tik klausiančiomis akimis į Tave žvelgiu: ar
Jėzus to ar kito nori? O Tu man visados pasakysi, mane pamokysi,
kaip įvykdyti, duosi priemonių, jėgų... O aš dėkosiu.
Dėkosiu visą Amžinybę ir stebėsiuosi: koks didis Dievas!"
(1961 12 05-09, rekolekcijos).
10. 1 145