Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

go dėl cemento, - čia juk svarbesnis dalykas: dėl jo galima
nutraukti nuo miego.
Šv. Mergele, koks aš bejėgis! Jan[ina]: „Tai, ką jūs kalbėsite,
man vis tiek nuriedės kaip vanduo nuo žąsies"... Šv.
Mergele, kas mano žodžiams gali suteikti jėgų, jei ne Tu?!
Kai iš čia mane iškels, ar jausiuosi visa padaręs, kad jie
labiau pažintų Jėzų ir Jį pamiltų? /.../ Matau savo bejėgiškumą,
nepakankamumą. Jų tiek daug gyvena nuodėmėje,
be galo nelaimingi. Tuomet - Dievo pasauly ne dvasia vadovauja,
bet materija...
Taip norėjau kalbėti (Antanui, Petrutei) apie pasiaukojimą,
kad jie būtų atpirkimo auka. Bet ir tam nerandu progų...
Šv. Mergele, mylėti, kad Jėzų pažintų ir mylėtų, tuo ir
patys laimingi taptų!
Eidamas pas ligonį, šv. Mišiose kartais jaučiu, kad kažkur
arti yra nuostabus didis antgamtinis pasaulis, prieš kurį
ir jo paslaptis aš stoviu lyg aklas... Jaučiu Tave, Brangioji
- miela, tyra Mergele, kuri manęs užmiršti negali, - tai Tu,
Šv. Mergele, - aš visas Tavo absoliuti nuosavybė! Šv. Mergele,
tik Tavyje aš esu galingas padėti sieloms" (1958 04 16,
mėn. rekolekcijos).
„Gražina* turėjo drąsos nugalėti savo moterišką drovumą,
ateiti ir ieškoti tiesos. Kokios didžios problemos studentų
pasauly, kiek daug aš turiu duoti! Koks brangus laikas!
Kaskart leisdamas veltui laiką, tarsi atsisakau padėti
jiems, jų jaunystei" (1958 05 12, mėn. rekolekcijos).
„Šv. Mergele, kai aš didelėj bėdoj Tavo mieloje akivaizdoje
pasijuntu, Tu vienintelė, kuri mane myli ir gali man
padėti, išgelbėti, mano reikalus sutvarkyti. - Prisimenu su
meile žvelgiančias mergaičių akis - kaip mielai padėtų man,
jei nuo jų priklausytų! O juk Tu myli! Aš ir mano reikalai -
* Rankraštyje - St[asytė], pakeista suvienodinant toliau šioje ir kitoje - korespondencijų
- knygoje vartotu pseudonimu.
75