Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Ar gali būti mano gyvenimas išmintingiau sutvarkytas
ir daugiau teikti Dievui garbės, broliams naudos, o ir man
džiaugsmo, kaip tuomet, kai tvarkai Tu, Marija! Taigi visuomet
fiat mihi secundum Verbutn Tuuml* Koks dėkingas turiu
būti Tau!
Mums reikia vaizdų. Vis labiau dalykus konkretinti, o
ne abstrakčiai operuoti.
Nereikia dalykų absoliutinti - gyvenime nėra absoliutybių.
Dalyką imti su konkrečiomis aplinkybėmis.
Melancholijoje: „Na, na, juk aš - vyras, Jo busimasis karininkas!"
Didingai nuotaikai apėmus atsiminti ir paprastumą; skurdžiai
- didingus motyvus.
Save tobulinant ypač kreipti dėmesį į natūraliuosius pagrindus
- dėl kokių natūralių priežasčių nesiseka mąstymas
ir pan.
Svajones ir pasiaukojimus kreipti į būsimą susivienijimą
su Jėzumi šv. Komunijoje.
Nepersitempti! Nenorėti viską aprėpti, viską padaryti!
Norėti padaryti tai, ką Tu man skiri. Nemanyti, kad jei kur
manęs nebus, tai ten viskas sugrius, žemė plyš.
Su Išganytoju kalbėti tariant žodžius. Po šv. Komunijos -
gyvenu aš Tavyje!" (1952 04 12-14, rekolekcijos).
„Marija, niekur ir nieko be Tavęs! Marija, kai pasidarau
šaltas, kai išsenka mano kūrybiškumas, juk Tu žinai,
kad tai įvyksta dėl išorinių aplinkybių, o savo viduje juk tas
pats lieku, ar ne tiesa? Juk tas aplinkybes Tu man siunti kaip
kryželį. Tą būseną, kuri ir man sunki, aukoju Tau, gerasis
Išganytojau, per Mergelę Mariją kaip auką. Aukoju Tau savo
netobulumą.
Kai kils klausimas, ar Tu nori pas mane ateiti, Išganytojau,
visuomet apsispręsiu „taip". Juk kai ateina sekmadienis,
ar turiu svarbesnį tikslą kaip kad priimti Komuniją?!
* Teesie man kaip Tu pasakei (lot.).
17