Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

ką mato tik jo akimis ir nepajėgia tikrovės atpažinti... - Melskite
už ją... Ir už visas, šitoje nelaimėje susipainiojusias...
Šv. Mergele, jei aš užmiršiu ir kokį nors momentą imsiu
skųstis kuo nors, primink man, kad privalau visur branginti
tai, kas sunku. Geroji, tepriima Viešpats visa kaip prašymą,
kad greičiau praregėtų Sesė ir visos, ir visi! TVM"
(1966 02 07, mėn. rekolekcijos).
„Dirbti ir branginti visa, kas sunku - šitai, rodos, nauju
ryškumu suvokiau paskutinėse rekolekcijose. Šiandien,
Viešpatie, aš prieš Tave esu su tokiu rūpesčiu: kad visa tai,
ko Sesei noriu, būtų ne tos rūšies kaip prigimtinė meilė, kuri
miršta, kuri gali išnykti, kaip žiedai nuvysti gali... Kad
visa, ko jai noriu, Viešpatie, būtų dėl Tavęs - dėl to, kad Tu
nori, - o prigimtinė jausmo linija tik sutampa. Kad tas noras
būtų kaip pavyzdys, kaip reikalavimas, ko turiu kiekvienai
norėti, ko privalau norėti ne dėl savęs, ne dėl savo
malonumo, viešpatavimo, pergalės jausmo, bet kad Tu nori,
jog būtų amžinai su Tavimi, amžinai tąja laime laimingos
- laime, kurią kaip dovaną, Viešpatie, trokšti suteikti ir
lauki, maldauji, kad teiktųsi tą dovaną priimti...
Kaip keista ir liūdna!.. Šv. Mergele, jos meilę laikiau pavyzdžiu
pačios tikrosios, idealios meilės... Liūdna, kad šitokia
meilė ne amžina, kad ji gali be pėdsako dingti. Juk
tyliai, kaip paslaptį, galiu sau priminti: iš visų gerųjų širdžių
ji, rodos, vienintelė nė mažiausios pastangos neparodė,
kad nebūtų sunku, kai buvau kalėjime...
Šv. Mergele, jei mano mintys, motyvai ne tokie, kokių
nori Viešpats, Tu juos pakeisk, patobulink - juk visi jie Tavo"
0966 02 08).
„Sekmadienio popietė, po mąstomosios maldos. - Širdy
didelis noras padėti bet kokia kaina Sesei išeiti iš šitos baisios
padėties. Ir kartu žinau, kad nieko negaliu, vien tik atsiklaupti
prieš Tave, Viešpatie, ir maldauti. Atmink, malo­
298