Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Švelnus, linksmas, mandagus; pakęsti prastą nuotaiką,
mažinti barnius.
Švenčiausioji Širdis - pasiaukojimo paveikslas!
Išmokyti ką nors dalyvauti Mišiose.
Aš iškviečiu Išganytoją! Su Marija - visur!" (1949 m.
vasara).
„Kovoti su šiurkštumu - ryte ir kitomis progomis stengtis
nusiteikti švelniai, vaikiškai. Prisiminti artimo meilės motyvus:
mano širdimi Jėzus nori juos mylėti! Niekuomet nevartoti
šiurkščių žodžių. Jausti širdy Išganytojo pulsą (šv.
Komunija).
Mintims nukrypus pradėti nuo: „Išganytojau, ką veiki
manyje?.. Jo brangios sielos... Kaip geras yra Viešpats, kad..."
Džiaugsme: „Quam bonus Dominusi"*
Skausme: „Brangioji, šiandien ir aš turiu ką paaukoti!"
Kad neišsektų malonė: Tu žinai, kad aš noriu prie Tavęs
(prie Jo) artėti Tavo garbei, jų ir savo naudai, noriu neužkirsti
kelio Komunijos malonės veikimui manyje. Parodyk man
kliūtis ir padėk jas pašalinti. Marija, vesk mane už rankos
kaip kūdikį. Juk aš - Tavo nuosavybė" (1950 09 18-20,
rekolekcijos).
„Velykų atostogos (1951 03 22 - 04 05).
Saulė. Blizga mėlynas vanduo. Jame stebi savo grožį žali
miškai... Čia taip gražu, Viešpatie! Čia tiek laimės ir gyvybės!
(Garlaivis mėlynu krištolu neša mus per laimę).
Tankiai susipynusių žalių lapų poezija... Juose žaidžia
saulė. Ji rasos lašelį ant lapo deimantu paverčia.
Toj simfonijoj... - tokia žema, tamsi, balti manometrai,
vairalazdė, riesta nosis, lempos... [lengvoji mašina].
Visa tai Ji žada man.
* „Koks geras yra Viešpats" (lot.).
15