Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

- Tuomet jus esate didelė našlaitė, neturinti kam pasakyti
savo skausmo.
- ?..
- Jūs galėtumėt įrodyti, kad Dievo nėra?
- Nesiimsiu.
- Žiūrėkite, argi Dievo nėra?
Pradėjau kalbėti. Jos veide atsirado nepasitenkinimas.
Mašina sustojo, bendrakeleiviai išlipo fotografuotis.
Pagaliau jos akyse suspindėjo pyktis:
- Nekalbėkite man apie tai! Prašau! Vis tiek ligi Kauno
manęs katalike nepadarysit!
Štai... Tokių retai pasitaiko. Bet jas paveikti romanu būtų
galima" (1957 04 02).
„Matai, Mieloji, kaip išėjo su mano rekolekcijomis... Išklausiau
tik du mąstymus - apie šv. Paulių ir apie maldą.
Tikrai, šv. Pauliaus kelias turi būti ir mano kelias - amžinai
neramus dėl kitų, nesvarbu, kiek Jėzus kentėti leistų -
juk tai išganymo priemonė - dėl jų. Šv. Mergele, Tu juk padarysi,
kad mano gyvenime visa tiktų Jėzui aukoti.
Šv. Mergele, net ir klysdamas esu Tavo. Visa, dėl ko nerimauju,
- netikrumą, visas abejones - Tu atiduosi Jėzui kaip
atgailą už jų laimę. Pagaliau juk Tavo reikalas - už ką. Kas
su manim įvyksta - visa Tavo. Mūsų sutartis!" (1957 04 13,
mėn. rekolekcijos).
„Skola, auka - tai gyvenimo kova - negali manęs palaužti.
Žiūrėti į dalyką iš visumos - plačiai, su kontekstu, o ne į
vieną įvykį izoliuotai. - Šv. Mergele, dėkinga širdimi prisimenu,
kad šitos mintys man atėjo Katedroje, kai klūpojau
prie Tavo paveikslo savo įprastoje vietoje [kolonos kairėje
prieš Pažaislio Marijos altorių]...
Pagaliau vakar - egzaminas pas Valdytoją. Leidžia atsidėti
vien mokslui. Kaip tai puiku, Šv. Mergele, - Tu tenkini
mano didį troškimą: skaityti, skaityti...
5. 1
65