Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

.../ O jei aš kada nusidėčiau?.. Bet ne! Šv. Mergele,
juk mudviejų sutartis - gruodžio 8-oji! Tu leisi man mirti
pirma, negu tai galėtų įvykti! Mielos sesės... Už ką aš
joms padaryčiau tiek skausmo?.. Už jų pagarbą, pasitikėjimą?!
Pagaliau ar ne pasitiki Jėzus manimi, leisdamas jas mano
globai, kaip šv. Juozapui savo mylimą Motiną - Tave,
Brangioji, - leisdamas joms vadovauti?..
Vakare bažnyčioje taip gera. Jis ir aš... Mano rekolekcijų
paskutinis vakaras. Širdy šviesiau. Turbūt greit bus diena...
Aiškiai pažintos Jo Valios šviesa. Juk Tu, Brangioji, padėsi
man vykdyti visa, ko Jis nori!.. Tu - didžioji Dangaus dovana.
Kokie nelaimingi vyrai - jie nemyli Tavęs...
Šv. Teresėle, Tu kitų klaidose įžiūrėdavai jų gerą valią ir
todėl vis tiek pajėgei juos gerbti. Išmokyk ir mane taip elgtis,
ypač klebono atžvilgiu. Juk jis man išreiškia Jėzaus Valią
ir aš, jį gerbdamas, reiškiu pagarbą Jėzui.
Baigiasi mano rekolekcijos. Kuo išreikšti Tau dėkingumą,
mano Valdove? Visu gyvenimu. Bet, žinau, Tavo šventumo
akivaizdoje - tai tik netobulumų ir nedėkingumo grandinė...
Aš liksiu skolingas amžinai. /.../
Rodos, matau kelią:
- Pagarba autoritetui, atvirumas ir klusnumas tesaugo
mane nuo choleriško temperamento klaidų.
- Jų - jaunimo - ir visos tautos nelaimė tegul neduoda
ramybės: pirma dirbti kas ne taip malonu, mokytis ligi
mokslo viršūnių, naudoti jiems visą laiką.
- Brangenybė, didesnė už visokį malonumą - džiaugsmas,
kad išsiskiriame skaistūs, viens kitam blogo nepadarę -
džiaugsmas, kad esi tyra..." (1959 12 10-12, rekolekcijos).
„Jei aplink vien banalumas, materialūs reikalai, - didžiausia
jų daroma žala žmogui - nesidomėjimas jokiomis idėjomis,
išsiblaškymo būklė" (1959 12 18).
102