Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Kai labai rūpi mylimo žmogaus likimas, pajėgti pavesti
jį Viešpaties globai - be abejo, didžios meilės Dievui pareiškimas.
Didelis pasitikėjimas laimi malones, nepaprastai pagerbiama
Dievas. Taigi mylint jį (ją) išryškėja mūsų meilės
Dievui laipsnis" (1961 02 10).
„Kodėl optimistai lengviau pamilstami? - Nes optimizmas
yra gyvybės apraiška, o pesimizmas - priešingai. Meilė
irgi yra gyvybės bangavimas, jos perdavimas tolyn, jos
sustiprinimas kito gyvybe" (1961 02 21).
„Fizinis skausmas reiškia, kad organizme kažkas neatitinka
būties pilnatvės. Tą patį turi reikšti ir dvasinis skausmas"
(1961 02 24).
„Šv. Mergele, atsimink labiau šiomis dienomis savo nedėkingąjį,
kad su Tavo pagalba viską suprasčiau, ką Jėzus
pasakyti nori! Juk kiekviena proga malonėje augti, gera daryti
sužiba tik kartą visoje Amžinybėje ir dingsta amžinai
nesugrįžtamai.
Mokytojau, Tu visada kalbėk mano lūpomis, rašyk mano
ranka, mylėk mano širdimi, kad pagaliau visai neliktų
manęs. - Mokytojau, kiek kartų, neleisdamas formaliai nusidėti,
Tu laužei mano puikybę, įsitikinimą, kad man pavojaus
nėra!
Manyje glūdi laukinis žvėris... Šv. Mergele, neleisk, kad
tas žvėris mane nugalėtų... Juk aš - Tavo!
„Pirmiausia dvasiniame gyvenime veik labiau iš meilės negu
iš baimės. Meilė išplečia širdį, duoda jai jėgos, o baimė ją sugniaužia
ir paralyžiuoja" (J. Schrievers „Dieviškasis Draugas").
/.../ Tuomet, matydamas savyje žvėrį, aš pasitikėsiu... Ir
mano susitikimas gyvenime su jomis - Tavo, Mokytojau, planuose
numatytas. Tikėsiu, kad Tu išgausi čia kažką gero.
Mano visas veikimas turi kovoti su smarkumo bruožu.
Meilumas visa laimi.
134