Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

sunku... Tai buvo [sielų amžinosios laimės] gimdymo skausmas...
Kas gi buvo naujo? Jau du mėnesiai, kai šį klausimą kėliau
paskutinį kartą. - Kažkas naujo yra. Padarytas didelis
darbas* - ką nors didelio galima [atlikti] tik ilgomis pastangomis,
net nematant vienos dienos apčiuopiamų vaisių. Bet
kai tų dienų susideda eilė - tada pačiam keista.
/.../ Šv. Mergele, artėja liepos 29 - didžiausios gyvenime
aukos diena..." (1966 07 26, mėn. rekolekcijos).
„Iš tikrųjų, kaip svarbu kukliai save ir savo jėgas vertinti,
jei Dievas leidžia net sunkiai klysti, kad šitą supratimą
pagaliau mums išugdytų! Kai pasižiūriu į gyvenimą... Sese,
nemanyk, kad tik tu taip liūdnai žvelgi į savo gyvenimą -
ir manajame klaidos, klaidos... Ir nebus jame nieko be klaidų,
išskyrus tai, ką mumyse padaro Dievas, slaptingoji Jo
malonė, kiek mes leidžiam Jam veikti. O tai ir būna tiek,
kiek jaučiame savo bejėgiškumą. Galia įvykdyti - Jo yra;
mūsų - tik norėti ir melsti, kad Jis teiktųsi... Palaimintos
mūsų klaidos, jei visada jos neleis savimi kliautis! Bet palaimintos
tiek, kiek vers į Jį akis su pasitikėjimu, su viltimi
atkreipti. Iš tikrųjų, kokie be galo svarbūs dalykai yra tikėjimas,
viltis, meilė. Juk be tikėjimo negali būti ir pasitikėjimo,
ir meilės. Taigi su baime žvelgdami į klaidas, kurių dar
bus mūsų gyvenime, mes galime tik su viltimi melsti, kad
Jis saugotų... Ir tai bus pati didžioji garantija.
Kaip gudriai demonas priartėja prie mūsų, stengdamasis
ugdyti mums baimės ir nevilties jausmą vietoj didesnio
pasitikėjimo Juo iš meilės! Juk tai ir yra aukščiausias Dievo
pripažinimas, jei kiekvieno silpnumo, kiekvienos klaidos
ištikti pripažįstam Jo visagalybę ir Jo meilę - tikime, kad ir
nevertiems mums Jo meilė bus suteikta, bus veiksminga.
Meilės didybė ir pasireiškia tada, kai ji lieka ištverminga
* Rašomąja mašinėle perrašyta J. Girniaus knyga „Žmogus be Dievo".
310