Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

mą, skiriamas dirbti vikaru Prienuose. Čia dirbdamas, toliau
tęsia pastoracinę, misijų ir rezistencinę veiklą. Nebelieka
laiko rašyti - likę tik trumpi kelių pamokslų konspektai.
„Paklausiau:
- Gal duoti į teismą?
- Tai būtų per didelis teismo pagerbimas. Kaip matai,
čia nėra teisingumo. Mes turime būti tylūs nuskriaustieji...
Kryžiaus kelias moko to paties. Jėzus pažemintas, paniekintas,
bet tylus, tarsi bejėgis...
Vakaras, tyli mėnesiena, tik nėra sniego. Gretimam name
baigėsi kinas. Šeimininkai jau miega. O aš buvau Mokytojui
„labanakt" pasakyti. Ten gimė mintys, apie ką ryt kalbėsiu.
Pirma - negyventi nuodėmėje! Jėzus negalėjo įsikūnyti
nesukūręs Motinos, kuri jokia prasme nebūtų susijusi su
nuodėme. Kas bijo šito apsisprendimo „negyventi nuodėmėje",
tas negali būti Jos draugas. Draugai juk turi turėti
panašumo.
Antra - kas Ji? - Iš Jos poezijos. „Magnificat"* eilutėse
nuostabiai spindi Jos siela. Tai žmogus, kurio ilgisi Dievas,
kurio ilgisi žmonija. Žmogus, kuris moka gerbti, t.y. kitą
pripažinti esant aukštesnį už save. Šito išmokstama tik per
klusnumą tėvams - tik tada, jei už mane ir už tave yra Kažkas
aukštesnis. Netikėjimas - išdidumo šaltis.
Šv. Mergele, įžadai - juk tai didelė malonės dovana. Tai
tarsi Dievo atsiliepimas, kad priims mano didžiuosius prašymus,
tai tarsi Dievo įsipareigojimas man. Kaip sunku Ritai
parodyti atvirumą vyresniesiems! Ar ne dėl to ji kažko
nesuranda ir neišeina į Dievo vaikų laisvę? Už Sesę, už visus
visus - juo daugiau rasiu ką aukoti, juo didesnė viltis.
Ne dėl mano aukos vertės.., bet todėl, kad Dievas ką nors iš
manęs priimti teikias...
Šv. Mergele, rytoj mūsų sutarties diena, diena Sesės klystkelių...
Geroji, visa visa juk yra Tavo. Tu turi teisę su mani-
* „Šlovina [mano siela Viešpatį]" (lot.) - Marijos šlovinimo giesmė (plg. Lk 1,47).
328