Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Šv. Motina, o, jei būtų galima žinoti, kad tai Jo Valia! Žinau,
Jis gali paslėpti visa tai nuo mano akių, nuo mano pažinimo.
Tik Amžinybėje visa tai bus visiškai aišku. - Šv. Mergele,
neatimk vilties kibirkštėlės ir atėjus šitoms mintims! Taip
pat tikėjimo šviesos! Tegul visą gyvenimą nieko nežinosiu,
bet tegul tai būna, jei Jis kaip tik šitokios aukos iš manęs laukia,
jei kaip tik šituo galėčiau patarnauti jų sieloms.
Juk ar ne kiekvienai aukai įsipareigojau apsisprendimu priklausyti
Tau, Šv. Mergele, net gresiant sunkiai nuodėmei, -
savaime ir tuomet, jei nieko nesuprasčiau, jei niekur nematyčiau
dygstant to, ką sėjau? Kaip ir kada šitas apsisprendimas
iš tikrųjų būtų vykdomas, jei nebūtų tokių laikotarpių,
kai viskas neaišku, kai laikau pasitikėjimo egzaminą! Bet
kartu Tu žinai, Geroji, kiek iš savęs galiu... Kiek kartų man
įrodei gyvenime, kiek gali mano išdidumas... Šv. Mergele,
mano pasitikėjimas Tavimi - Dievu - juk tai mano klusnumas!
TVM" (1968 02 16, mėn. rekolekcijos).
„Kam rekolekcijos? - Tai pastanga atgaivinti išblėsusį meilės
gaisrą. Lygiai kaip medicinoje dirbtinėmis priemonėmis
sužadinama nusilpusi organų veikla, kad juose atgaivintų
gyvybines jėgas. Taip ir rekolekcijos, ir kiekvienas mąstymas
yra pastanga pažadinti meilės jausmą Jėzui - Dievui. O meilė
juk šaltinis viso veikimo, visų didžiųjų žygių, kuriais stebisi
pasaulis. Meilė duoda energijos, ryžto vykdyti visą Dievo
Valią - tai tarsi atsiliepimas į Jo meilę: už meilę - Meilė.
Kančios sukurti nereikia. Užtenka atimti bet kurį gėrį.
Tamsos taip pat sukurti nereikia: užtenka atimti šviesos šaltinį.
Ir šaltis - tai stagnacija, judėjimo nebuvimas.
Taip pat ir pragaro sukurti nereikia: užtenka atsisakyti meilės.
Pragaras - tai absoliutus meilės nebuvimas. Šėtonas siūlo
mums tai vieną, tai kitą pakaitalą, kad tik mes jo melu patikėtume,
kad tik atsisakytume meilės pastangų Dievui, kad
tik ne Dievą - kaip Asmenį, kaip mylinčią Būtybę - laikytume
aukščiausia vertybe" (1968 03 09, mėn. rekolekcijos).
322