Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Žmoguje yra dalykų, kurių negalima liesti rankomis, lyg
kokio daikto..."
Kažkodėl perskaičius šias mintis taip norėjosi įsigyti kaukolę...
Ji stovėtų mano kambary ir nuolat primintų didžią
išmintį... Tai dar vienas smūgis mano išdidumui. Rodos,
šiuose žodžiuose tiesa ir yra, ir ne. Tačiau jie verti didelio
susimąstymo.
Kiek daug, Viešpatie Gerasis, man suteiki per kitus (ypač
per kitas), kuriuos taip keistai suvedei... Jaučiu, kad visa,
ką leidai pažinti - ypač per jų kančią - man nepaprastai
daug davė. Žinoma, Gražina negali viso to žinoti. Tai tiesa,
kad joks patarimas negali pakeisti mylinčiam nei laimės,
nei kančios, bet čia nauda kažkaip kitose srityse. Niekaip
negaliu šiuo momentu tiksliai to suformuluoti - gal kada
vėliau, kai daugiau bus apgalvota. Viena žinau, kad čia iškyla
bent negatyvinė nauda: aišku tai, kas negalima. Bet
tikriausiai ne vien tai.
Draikosi kaip voratinkliai paskiri fragmentai to, ką pasakyti
norėčiau, bet niekaip nesuteikiu jų į sistemą. Gal reiks
paskirai juos ir užrašyti: paskui bus lengviau sutvarkyti. Be
to, labai aišku, kad čia yra ir to, už ką turiu jausti neužmirštamą
nuolankumą Tau, žmogaus gelmių Kūrėjau...
Iš to, už ką galiu dėkoti, pavyzdžiui, galima paminėti:
- Kuklumas kito paslapčių atžvilgiu, santūrumas norint
žinoti. Didžiausia pagarba širdžių gelmėms, kartu tikras
nuolankumas, kai Viešpats leidžia į tas gelmes pažvelgti. -
Turiu prisiminti šv. Juozapo kuklumą: jis net nepaklausė
savo Šventąją Sužadėtinę, regėdamas Joje nesuprantamą jam
paslaptį - Jos motinystės paslaptį. Dievas pats jam atskleidė.
Šv. mano Globėjau, melsk Dievą, kad ir man, nevertam,
Jis teiktųsi atskleisti tai, ką man žinoti reikia, kad tas žinojimas
patarnautų tik Jo Valiai vykdyti!
- Niekada čia negalima diplomatiškai tikėtis, kad kurie
nors poelgiai dėl kokio nors išskaičiavimo galės pasilikti
nežinomi, nepastebėti.
171