Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

56
„Šv. Mergele, negaliu nedėkoti. Juk gyvename trise. Tu
gi taip sudėjai sąlygas, kad šiandien aš vienas. Galiu netrukdomas
mąstyti, patikrinti savo kelią.
Jau mėnuo, kai aš čia. Mano draugai. Šv. Mergele, jei leidai
su jais susitikti, tai, matyt, nori, kad jiems būčiau pavyzdys,
kaip reikia dirbti, elgtis kuo mažiausiai trukdant.
Kur daugiau aukos! Kuo mažiau vietos užimti renkantis
kambarius.
Studijos - vis dėlto žingsnis pirmyn. Daugiau laiko skirti
skaitybai, kalboms. Vadinasi, mane vedi studijų link. - Negaliu
nepadėkoti už veikalą „Katalikybė ir mokslas" - man
rodos, jame aprašytas mano gyvenimo uždavinys.
Gyvenimas dėstosi pagal svajonę, tik toji skola... Šv. Mergele,
ar priims Jėzus visa tai kaip auką? Kur trūko man intencijos
grynumo ar ko nors kito, Tu, Mieloji, pridenk tai ir atiduok
Jėzui kaip savo dovaną. Saugok mane kaip kūdikį, kad
nenustočiau pasitikėjimo Tavimi... Kaip išsiversti? Reikia apsirengti,
ir dar... norėtųsi padėti... Kartais skauda galvą, blogai
miegu. Šv. Mergele, ar tai nepasitikėjimo Tavimi ženklas?
Juk turiu būti visai ramus Tavo šventosios Meilės glėby...
Šv. Mergele, padėk man rasti nuodėmklausį, per kurį leistum
pasiaukoti Tau... Kas sukliudė prašyti dvasios tėvą leidimo
Tau visiškai įžadu pasiaukoti - man tik tada atėjo mintis:
kokia didi malonė, kad leidai pasiaukoti - sutikai mylėti
mane ypatingai. Ir turiu viltį, kad dar leisi save Tau atiduoti
jau įžadu. Tikėdamasis šitos malonės, koks stropus
turiu būti Tau, kaip savo Mylimai... drįsdamas prašyti tokios
begalinės meilės iš Tavęs... Tokio visiško rūpinimosi
manimi... Iš dėkingumo Tau privalau stropiai dirbti (kas ne
taip malonu) ir gyventi dėl to didžio tikslo, kad katalikų
mokslas įsiviešpatautų, kad Tėvynėje Kristus įsiviešpatautų
sumaterialėjusiose brolių širdyse, kad būčiau Jėzaus įrankis
Jo didžiajame darbe - padaryti juos amžinai laimingus.
Juk Tu ne kartą (pažintys kelionėse) leidai matyti, kaip labai
jų širdys ilgisi dieviškos šviesos.