Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Motina, nepalik jų be šv. Mišių - jau vien dėl tos senelės
Katriutės vaikiškos maldos. Kiek šv. Mišių ji užprašė šia intencija!
Kai uždraudė man važinėti į Ūtą, kažkodėl prisiminiau
savo motociklą. Ar jis kiek neprisidėjo prie tų žmonių neapykantos
didinimo? Juk vis pravažiuodavau pro direktoriaus
namą. O mopedą atsivesdavau tiesiai per laukus.
Kaip čia yra: visur, kur tik gyvenu, mano buvimas kažkaip
atkreipia dėmesį žmonių, kurie dega neapykanta Dievui?..
Kaip sunku man čia išlaikyti aukso vidurį...
Šv. Mergele, tiesiog nežinau... Tu prisimeni, juk maniau,
kad motociklas geriau galės patarnauti Jėzaus reikalams...
Vėl prašau Tave: savo miela Būtybe Viešpaties akivaizdoje
Tu atsverk tą blogį, jei jo buvo kur dėl mano kaltės.
/.../ Kai prisimenu savo motociklą, - vis dėlto tai būtų
dovana, jei toliau tarnaus be kaprizų, kaip kad paskutiniu
laiku, net spiginant dideliems šalčiams. Apskritai turbūt niekada
nesigraudinsiu, jei visuose gyvenimo reikaluose, noruose
liksiu kuo kuklesnis [santūresnis].
Šioms rekolekcijoms naudojau Lauros rekolekcijų užrašus.
Koks nuostabus jos pasiryžimas savo meilės atžvilgiu!
Nutraukti... Bandyti sunaikinti meilę turbūt galima tik tuo
atveju, kai nėra atliepimo. Kokios mažos vilties čia nusigriebiama!
„Gal bent po dešimčių metų jam būčiau reikalinga..."
Bet už ką man ši dovana suteikta, kai tiek kitų jos ilgisi ir
neranda! Juk tikrai nesu vertas, ypač prisiminus visas jos ir
kitų kančias dėl mano nežinojimo, neatsargumo...
Ar tai, kad širdis jaučia meilę, yra Dievo Valios ženklas?
Ar gal tik leidžiama, kaip Senajame Testamente kai kas buvo
leidžiama „dėl jų širdies kietumo"? Ar Dievas šito nori, ar
tik pakenčia? Kunigystės pagrindinė dalis yra kančia ir auka.
Betgi meilė kaip ir atima kančią iš žmogaus. Ypač, atrodo,
negali apimti depresijos nuotaika, dėl kurios taip sun­
173