Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

ei. Užuojauta išdidumo akivaizdoje, rodos, neįmanoma,
nebent užuojauta dėl to, kad žmogus išdidumu save pažemina,
apjuokia ir, vargšas, pats to nesupranta... /.../
Dieve, šie žmonės aplinkui... Padaryk, kad dovanos, kurių
gausiai teiki man, būtų ir jų nuosavybė! Suteik ir jiems
savo šviesą, kad pamatytų didžius gyvenimo horizontus. -
Tai daugiausia žmonės, kurie nejaučia pareigos daryti gera,
nes ir jie nepatyrę didelės meilės. Juo labiau žmogus save patenkina
jausmų srity (noras turėti, kūno malonumai, išdidumas),
juo mažiau pajėgia jausti kitą, jį suprasti" (1965 05 01).
„Geroji Motina, šiandien daug kur geriama*... Priimk visus
į savo globą. Juk Tavęs bijo šėtonas. Tu sutrynei žalčio
galvą. Tu Motina visų, kurie šiandien (ir visada) nuodėmės
pavojuje. Ypač mergaitės... Ir mano artimieji, ir visi visi... O
virginum Custos et Pater... /.../
(Oi kaip norisi šią akimirką pažiūrėti, kur deda peilį! Bet
prisiminiau, kad juk tai nebūtina - rekolekcijų nuotaikai kenkia.
Tokie nusigalėjimai labai padeda išlaikyti susikaupimą.)
Vargšai... Jie visai neturi krikščioniško elgesio vaizdo. Jie
neturėjo galimybės žavėtis Kristaus dvasia. Jie neturi kunigo
vaizdo. - Štai savo tarpe turi [kunigą]... Ar iš to susidarys
Kristaus dvasios vaizdą?.. Šv. Mergele, į Tave krypsta mano
akys. Iš ko gi tikėsiuosi pagalbos? Juk Tau priklausau visas -
meldžiu Tave, kad taip būtų! - Ar jie supras, koks yra krikščioniškas
elgesys?..
Kad nepajustų, jog esu tolimas kiekvieno jų reikalams. -
Kad neišgirstų nevaldomo pikto žodžio, nepastebėtų susinervinimo.
- Kad akyse matytų draugiškumą, norą gero
kiekvienam. - Kad matytų drąsą visų sunkumų akivaizdoje
- kad matytų dvasios pergalę kūnui.
Malda, auka už juos - kaip ir už visus. Šv. Mergele, žinai,
visa, kas mano - Tau priklauso - visi nuopelnai (jei jų
yra), visos maldų intencijos, visi žmonės, su kuriais suveda
* Buvusi Gegužės pirmosios šventė.
240